Etniškumo studijos 2011
Andrius Marcinkevičius Pratarmė. Etninių mažumų tapatumas Baltijos šalyse: tarp istorinės atminties ir šiuolaikinių iššūkių
Dovilė Budrytė Nuo etninės baimės iki pragmatiškos įtraukties? Politinės bendruomenės kūrimas Baltijos šalyse (1988-2004)
Straipsnyje nagrinėjamas politinės visuomenės kūrimasis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nuo Atgimimo iki įstojimo į Europos Sąjungą, analizuojamos tarptautinių organizacijų ir kitų tarptautinių veikėjų intervencijos (pastangos paveikti politiką, susijusią su mažumų įtraukimu į politinę sferą) ir atsakomosios reakcijos, apžvelgiamos nacionalinės integracijos programos. Straipsnis remiasi medžiaga, pateikta knygoje Taming Nationalism? Political Community Building in the Baltic States (Nacionalizmo „prisijaukinimas”? Politinės visuomenės kūrimas Baltijos valstybėse, 2005). Straipsnio tikslas – priminti apie nesenus istorinius įvykius šiuolaikinių etninių įtampų kontekste.
Evija Kļave Kalbos pasirinkimas ir vartojimas kasdieniame bendravime Latvijoje: diskursas ir praktika
Autorė straipsnyje analizuoja kiekybinių ir kokybinių tyrimų duomenis, siekdama atskleisti kasdienio latvių ir rusų kalbų vartojimo privačioje ir viešoje erdvėse pasirinkimo modelius. Autorė analizuoja latvių ir rusų kalbų vartojimo praktikas, remdamasi kalbos vartojimo monitoringo studijomis, kurios buvo atliekamos nuo 1996 iki 2008 m. Straipsnyje taip pat analizuojami kokybiniai duomenys iš fokus grupių interviu, atliktų 2003–2005 m. Tyrimo metu buvo atskleista, jog rusų ir latvių kalbinėse bendruomenėse egzistuoja skirtingi ir netgi vienas kitam prieštaraujantys kalbos diskursai. Diskurso teorijos autoriai teigia, kad konfliktuojančių kalbos diskursų egzistavimas gali vesti gilesnio socialinio politinio konflikto link. Dviejų kalbinių grupių diskursinis konfliktas yra dalis etnopolitinio metadiskurso ir atspindi galios santykių formą etnopolitikoje, kuri yra paremta stipria valstybinės kalbos politika. Tačiau tyrimas parodo, jog diskursinis latvių ir rusų kalbų bendruomenių konfliktas veikiausiai neperaugs į socialinį konfliktą, išreikštą tam tikru veiksmu.
Monika Frėjutė-Rakauskienė Rusai Lietuvoje ir Latvijoje: europinio, regioninio ir lokalaus identitetų sąveika
Šio straipsnio autorė analizuoja tarptautinio mokslinio projekto ENRI-East: tautos tarp valstybių prie naujųjų rytinių ES sienų (2008-2011), kurio metu buvo atlikti kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai Lietuvoje ir Latvijoje, duomenis. Pagrindinis duomenų šaltinis – autorės atlikti giluminiai biografinio pobūdžio interviu su rusų informantais Vilniuje bei Baltijos socialinių mokslų instituto Rygoje pagal tą pačią metodologiją atlikti interviu su Latvijoje gyvenančiais rusais. Autorė siekia palyginti, kaip Lietuvoje ir Latvijoje gyvenantys rusai konstruoja savo europinį, regioninį ir lokalų identitetus. Straipsnyje analizuojama, kaip skirtingų kartų atstovai suvokia savo etninę kilmę, ar tapatinasi su šalimi, kurioje gyvena, ar palaiko ryšius su Rusija, ar tapatinasi su Europos Sąjunga. Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad apklaustiems rusų tautybės informantams tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje yra svarbi jų etninė tapatybė. Pastebima, kad europinio, regioninio, nacionalinio ir lokalaus identitetų konstravimas yra apspręstas amžiaus grupės, laikotarpio, kada informantai imigravo į Lietuvą ar Latviją, ir gimimo vietos, t.y. ar informantas gimęs Lietuvoje ar Latvijoje, ar užsienyje.
Kristina Šliavaitė Etninio identiteto paieškos: Vilniaus baltarusių atvejis
Šiame straipsnyje analizuojami tarptautinio projekto ENRI-East: tautos tarp valstybių prie naujųjų rytinių ES sienų (2008-2011) metu atlikti kokybiniai interviu su Vilniuje gyvenančiais baltarusiais. Autorę domina, kaip skirtingų kartų informantai konstruoja savo etninę tapatybę, kokie pagrindiniai baltarusiškojo identiteto elementai, kokiais kriterijais remiantis brėžiamos ribos tarp „mes“ ir „jie“ (Barth 1970). Tiek baltarusių kalba, tiek kilmė buvo svarbūs baltarusiškojo identiteto elementai, tačiau sykiu nebūtini, subjektyviai pasirenkami. Vilnius kaip vieta ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos interpretacijos buvo svarbios informantams konstruojant baltarusiškąjį identitetą. Teigiama, jog analizuojamas atvejis patvirtina teorines prieigas, kurios etninį identitetą traktuoja kaip pasirinktinį, o etniškumą kaip socialinį ir kultūrinį konstruktą.
Vilana Pilinkaitė Sotirovič, Karolis Žibas Etninės ir socialinės grupės Lietuvoje: visuomenės nuostatos ir jų kaita
Nuo 2005 m. Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų institutas (toliau – ETI) atlieka visuomenės nuomonės apklausas, tirdamas gyventojų nuostatas dėl Lietuvoje gyvenančių įvairių socialinių grupių (romų, žydų, musulmonų, pabėgėlių ir kt.). Apžvalgoje aptariama socialinė distancija, pateikiama gyventojų nuostatų dėl įvairių Lietuvoje gyvenančių socialinių grupių įvairiu laiku atliktų sociologinių tyrimų lyginamoji analizė. Socialinė distancija buvo matuota trimis kintamaisiais parametrais – gyvenimo kaimynystėje, darbo vienoje darbovietėje ir nuosavo būsto nuomos. Pasitelkiant imigracijos tendencijų 2004–2011 m. tyrimo duomenis, analizuojamos gyventojų nuostatos dėl Lietuvoje vykstančių imigracijos procesų, imigrantams kylančių problemų ir vykdomos imigrantų integracijos politikos. Pateikiamas šių tyrimų rezultatų palyginimas.
