EN 

Išleisti numeriai

ETNIŠKUMO STUDIJOS 2015/2
Beyond the nation? In search of global connections between traumatic memories
Šiame specialiame Etniškumo studijų numeryje spausdinami straipsniai apie atminties politiką ir traumines patirtis, paremti feministinėmis, konstruktyvistinėmis, pereinamojo laikotarpio teisingumo ir kitomis tarptautinių studijų teorijomis. Tokiu būdu mėginama išsiveržti iš tradicinio mąstymo apie tautiškumą bei etniškumą varžtų ir vadovautis jungiamosiomis, o ne skiriamosiomis kategorijomis. Straipsnių autoriai analizuoja feministinę politiką Bosnijoje ir Hercegovinoje, tarptautinę Rugsėjo 11-osios atmintį, žydų, ištremtų iš Lietuvos 1941 m., prisiminimus, armėnų genocido įtaką tarptautinių normų formavimuisi ir kitus klausimus, kai trauminės patirtys gali sujungti žmonių grupes.

Turinys ir straipsnių tekstai.

ETNIŠKUMO STUDIJOS 2015/1
Darbo migrantai: gyvenimo ir darbo sąlygos Lietuvoje
Šiame leidinyje pristatomi 2014–2015 m. įgyvendinto projekto „Darbo migrantų gyvenimo ir darbo sąlygų tyrimas Lietuvoje“, kurį vykdant atlikta išsami į Lietuvą dirbti atvykusių ne ES piliečių situacijos studija, rezultatai. Didžiausią duomenų masyvą sudaro į Lietuvą dirbti atvykusių užsieniečių (ne ES piliečių) apklausa (N = 321). Atliekant tyrimą buvo analizuojama tikslinės grupės – darbo migrantų iš ne ES šalių, t. y. Lietuvoje dirbančių ne ES šalių piliečių, kuriems leidimas gyventi Lietuvoje išduotas darbo pagrindais, – padėtis Lietuvos darbo rinkoje ir visuomenėje.

Turinys ir straipsnių tekstai.

ETNIŠKUMO STUDIJOS 2014/2
Tapatybės migracijoje ir paribyje
Šio numerio autorių tekstuose siekiama ištirti ir įvertinti globalizacijos procesų (transnacionalizmo) poveikį jaunų Lietuvos piliečių / lietuvių kilmės asmenų valstybinio ir tautinio tapatumo kaitos procesams ir naujų jų formų atsiradimui. Sprendžiama, kaip globalizacija lemia jaunimo, gimusio 1980–1990 m., tapatumų homogenizaciją ar fragmentaciją, siekiama nustatyti šių asmenų skirtingus tapatumo darybos būdus atsižvelgiant į globalumo ir lokalumo kontekstus.

Turinys ir straipsnių tekstai.

ETNIŠKUMO STUDIJOS 2014/1
Vita Petrušauskaitė. (Ne)lygios galimybės švietime: ankstyvo romų vaikų pasitraukimo iš ugdymo sistemos Vilniaus mieste analizė.
Šis leidinys - tai atskira V. Petrušauskaitės studija, skirta socialinės reprodukcijos raiškos Lietuvos švietimo sistemoje analizei, tiriant ankstyvo romų vaikų pasitraukimo iš ugdymo priežastis ir procesą Vilniaus mieste. Studijoje pabrėžiama visuomenės socialinės nelygybės svarba romų vaikų ankstyvo pasitraukimo iš ugdymo procese – romų vaikų galimybės dalyvauti ugdyme nebuvo lygios kitų vaikų galimybėms, tačiau į šias esmines nelygybes tiriamame švietimo lauke nebuvo atsižvelgiama, aktualizuojant etninę skirtį tarp daugumos ir mažumos grupių.

Leidinys lietuvių kalba (leidinį galima įsigyti Etninių tyrimų institute).

ETNIŠKUMO STUDIJOS 2013/2
Etniškumas Pietryčių Lietuvoje: tarp istorinės atminties ir šiuolaikinių socialinių procesų
Šio numerio autorių tekstuose įvairių mokslo krypčių požiūriu analizuojami Pietryčių Lietuvos gyventojų tapatybė ir etniniai procesai, juos praeityje lėmę ir šiuo metu lemiantys veiksniai, apžvelgiama ligšiolinė šio regiono tyrimų būklė ir mėginamos nubrėžti jų plėtotės artimiausioje ateityje teorinės gairės.

Turinys ir straipsnių tekstai.

ETNIŠKUMO STUDIJOS 2013/1
Europos Sąjungos prieglobsčio teisyno įgyvendinimas Lietuvoje: teisinis ir sociologinis aspektai
Šio numerio tekstuose įvairiais aspektais analizuojama prieglobsčio prašytojų ir Lietuvoje prieglobstį gavusių užsieniečių padėtis, teisiniai ir socialiniai Europos Sąjungos prieglobsčio teisyno įgyvendinimo Lietuvoje aspektai. Leidinyje pristatomi projekto Europos Sąjungos prieglobsčio teisyno įgyvendinimas Lietuvoje: teisinis ir sociologinis aspektai teisinio ir sociologinio tyrimo rezultatai ir pagrindinės įžvalgos, įvertinant  faktinę Lietuvos įsipareigojimų pagal ES prieglobsčio teisyną įgyvendinimo būklę bei atskleidžiant pabėgėlių patirtis Lietuvoje. Leidinyje taip pat pateikiamos rekomendacijos, kuriomis siekiama prisidėti prie tolesnio prieglobsčio politikos Lietuvoje tobulinimo ir plėtojimo.

Turinys ir straipsnių tekstai.

ETNIŠKUMO STUDIJOS 2012/1-2
Šio “Etniškumo studijų” leidinio pagrindas – moksliniai straipsniai, parengti įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuotą mokslo tyrimų projektą “Socialiniai iššūkiai etninių mažumų ir naujųjų migrantų grupėms Lietuvai tapus ES nare”. Projekto tikslas – konceptualizuoti etninius procesus, vykstančius po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, t.y. ištirti ir palyginti naujųjų imigrantų (Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainios piliečių, atvykusių į Lietuvą po 2004 m.) ir Lietuvos etninių mažumų (rusų, baltarusių ir ukrainiečių) integracijos procesus. Leidinyje taip pat publikuojami projekte nedalyvavusių autorių straipsniai, artimai susiję su analizuojama tema ir atskleidžiantys integracijos procesų kompleksiškumą.

Turinys ir straipsnių tekstai.

ETNIŠKUMO STUDIJOS 2011/1-2
Šiame Etniškumo studijų” leidinyje skaitytojų dėmesiui pristatomi etninių mažumų tapatumo trijose Baltijos šalyse naujausių mokslinių tyrimų rezultatai. Dovilės Budrytės straipsnyje apibendrinamos politinės visuomenės kūrimosi trijose Baltijos šalyse tendencijos laikotarpiu nuo tautinio Atgimimo iki stojimo į ES (2004 m). Evija Kļave analizuoja kasdienio latvių ir rusų kalbų vartojimo privačioje ir viešoje erdvėse praktikas Latvijoje. Monika Frėjutė-Rakauskienė straipsnyje tyrinėja Lietuvos ir Latvijos rusų tapatumo trajektorijas. Kristinos Šliavaitės straipsnis skirtas mažai Lietuvoje sociologiniu atžvilgiu tyrinėtai baltarusių tapatumo problematikai.

Turinys ir straipsnių tekstai.

ETNIŠKUMO STUDIJOS 2010/1-2
Šio „Etniškumo studijų“ numerio straipsniai apima platų temų spektrą – nuo analitinių įžvalgų apie kolektyvinių tapatybių tyrimus, istorinio emigracijos iš lietuviškųjų gubernijų tyrimo, etninių/religinių konfliktų visuomenėje valdymo, etninio nepakantumo apraiškų žiniasklaidoje tyrimo iki mokyklos lygmens praktikų dirbant su romų moksleiviais analizės. Šiame numeryje taip pat pristatomi 2005–2010 m. Etninių tyrimų instituto atliktų visuomenės nuomonės tyrimų rezultatai ir pateikiamas 2007–2009 m. išleistų etniškumo problematikai skirtų mokslinių publikacijų sąrašas.

Turinys ir straipsnių tekstai.

ETNIŠKUMO STUDIJOS 2009/2
Migrantų integracija: trečiųjų šalių piliečiai Lietuvoje
Šis leidinys – tai priemonė susipažinti su Lietuvoje gyvenančių ir į šalį atvykstančių trečiųjų šalių piliečių problematika bei analitiškai pažvelgti į Lietuvoje vyraujančią imigracijos struktūrą bei prielaidas migrantų integracijai. Karolio Žibo straipsnyje aptariamos Lietuvoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių imigracijos tendencijos ir demografinė situacija, apibūdinamas darbo imigracijos reiškinys ir darbo imigrantų socialinės demografinės charakteristikos. Karolio Žibo ir Vijos Platačiūtės straipsnyje analizuojami Lietuvos migracijos ir integracijos politikos prioritetai ir tikslai bei trečiųjų šalių piliečių integracijos prielaidos. Siekiant pristatyti užsienio šalių lyginamąją medžiagą, leidinyje pateikiama Jakobo Hurrle studija apie ES valstybėse narėse vykstančius trečiųjų šalių piliečių migracijos ir integracijos procesus, problematiką iliustruojant Švedijos, Lenkijos ir Čekijos pavyzdžiais. Trijų autorių – Vidos Beresnevičiūtės, Tado Leončiko ir Karolio Žibo – parengta medžiaga apima 2009 m. atliktų empirinių tyrimų parametrų aprašymą, visuomenės nuostatų apie Lietuvoje gyvenančius ne ES piliečius duomenų apžvalgą ir atliktos Lietuvoje gyvenančių ir dirbančių bei studijuojančių ne ES piliečių apklausos pagrindinių rezultatų pristatymą. Leidinio pabaigoje pateikiamos rekomendacijos integracijos priemonių kūrimui ir tobulinimui bei rodiklių sąvadas, reikalingas integracijos politikos analizei ir integracijos procesų vertinimui.

Turinys ir straipsnių tekstai.

ETNIŠKUMO STUDIJOS 2009/1
Monika Frėjutė-Rakauskienė. Etninis nepakantumas Lietuvos spaudoje
Šis leidinys – tai  Monikos Frėjutės-Rakauskienės mokslinė studija apie etninį nepakantumą, jo formas ir apraiškas Lietuvos spaudoje. Joje analizuojamos etninio nepakantumo ir etninio nepakantumo diskurse sampratos, apžvelgiami etninio nepakantumo tyrimai žiniasklaidoje, išsamiai pristatomas kokybinis Lietuvos spaudos (didžiausių dienraščių lietuvių kalba, pagrindinių interneto tinklalapių) turinio ir kokybinis ekspertų tyrimas, atskleidęs etninio nepakantumo formas ir jų apraiškas, vyraujančias Lietuvos spaudoje, nukreiptas prieš žydų, romų, lenkų ir kitas etnines grupes. Studijoje taip pat aptariami ir bendrieji ES šalių narių etninio nepakantumo prevencijos politikos principai, analizuojamos ne tik specializuotų ES institucijų, bet ir kitų organizacijų, veikiančių ES erdvėje, dirbančių rasinio nepakantumo prevencijos srityje, dokumentuose pateikiamos etninio, rasinio nepakantumo ir ksenofobijos sampratos.

Studija lietuvių kalba.
Santrauka anglų kalba.

ETNIŠKUMO STUDIJOS 2008/1-2
Šio ‘Etniškumo studijų” numerio straipsnių temos apima istorinių ir dabartinių gyventojų surašymų ir etninės kilmės registravimo surašymuose klausimus, socialinės nelygybės viešajame diskurse konstravimą, tarpetninių santykių švietimo sektoriuje analizę, romų bei pabėgėlių, imigrantų socialinės integracijos klausimus.

Turinys ir straipsnių tekstai.

ETNIŠKUMO STUDIJOS 2007/2
Baltijos jūros regiono rusai: mažuma ir valstybė
Pristatomas leidinys – tai teminis straipsnių rinkinys, skirtas rusų mažumos Baltijos jūros regiono šalyse socialinės raidos aspektų analizei. Jame nagrinėjama trijų šalių – Lietuvos, Latvijos ir Suomijos – specifika. Leidinio pirmame skyriuje analizuojami rusų socialinės situacijos minėtose valstybėse ypatumai. Pagrindinis dėmesys sutelktas į rusų adaptacijos strategijų, rusų etninės elgsenos strateginės struktūracijos ir dalyvavimo pilietinės visuomenės kūrime problematiką, taip pat įvertinama rusų nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje veiklos įtaka šios etninės grupės konsolidacijos laipsniui bei formai. Antrojo skyriaus straipsniai skirti sociokultūrinių tendencijų masinio informavimo priemonėse rusų kalba atskleidimui. Analizuojamas po 1990 m. Lietuvos rusiškoje spaudoje vykusių permainų pobūdis, taip pat nagrinėjamas masinio informavimo priemonių rusų kalba vaidmuo Suomijos visuomenėje. Paskutiniame leidinio skyriuje atsigręžiama į istorinę retrospektyvą. Išskiriamos ir išsamiau analizuojamos skirtingų istorinių laikotarpių Lietuvos sentikių tyrimų kryptys, įvertinama šių tyrimų apimtis ir būklė. Be to, pristatomi įvairūs rusų mažumos socialinės situacijos Lietuvos Respublikoje (1918–1940) aspektai.

Turinys ir straipsnių tekstai.

ETNIŠKUMO STUDIJOS 2007/1
Tadas Leončikas. Asimiliacija šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje: švietimo sektoriaus pasirinkimas
Šiame leidinyje spausdinama studija nagrinėja pagrindinę asimiliacijos tendenciją šiuolaikinėje Lietuvoje, t.y. asimiliaciją į visuomenės daugumą. Publikacijoje aptariamos sociologinės asimiliacijos sampratos, įvertinama etninių grupių amžiaus struktūra, gimtosios kalbos paplitimas, nedeklaravusių tautybės gyventojų bruožai, etninių grupių pasiskirstymas švietimo sektoriuose, nagrinėjami 2005 m. pirmokų tėvų apklausos duomenys. Studijoje pabrėžiamas visuomenės daugumos vaidmuo, aptariamos šiandieninėje Lietuvoje nelietuvių kilmės individų patiriamos kliūtys asimiliacijai. Šis darbas pratęsia ir papildo tuos etninių procesų tyrimus, kurie nagrinėja besikeičiančią visuomenės etninę struktūrą ir skirtingų socialinių segmentų susidarymą etninėse grupėse.

Leidinys lietuvių kalba (leidinį galima įsigyti Etninių tyrimų institute).

Santrauka anglų kalba.

ETNIŠKUMO STUDIJOS 2006/1
Etninis nepakantumas
Pristatomas leidinys – tai teminis straipsnių rinkinys, skirtas etninio nepakantumo raiškos Lietuvoje analizei. Leidinio pradžioje pateikiama pastarųjų metų etninio nepakantumo ir ksenofobijos tendencijų Lietuvoje apžvalga. Keletas straipsnių skiriama etninio nepakantumo ir ksenofobijos raiškos viešajame diskurse analizei: akcentuojamas žiniasklaidos vaidmuo skleidžiant bei propaguojant rasistinį ir etninį nepakantumą, bandoma įvertinti tokio nepakantumo pasireiškimo mastus ir formas Lietuvos žiniasklaidoje. Taip pat šiame leidinyje išsamiai aptariama dešiniojo ekstremizmo plėtra Lietuvoje, pristatoma romų švietimo problemų studija, spausdinamas žymaus norvegų mokslininko, Oslo universiteto profesoriaus Pal Kolsto, nagrinėjančio etninių mažumų klausimus posovietinėse valstybėse, ir Fafo instituto mokslininkės Guri Tyldum straipsnis.

Turinys ir straipsnių tekstai.

ETNIŠKUMO STUDIJOS 2005
V. Beresnevičiūtė. Etninių grupių socialinės integracijos dimensijos šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje
Šis teminis leidinys yra skirtas sociologės Vidos Beresnevičiūtės atliktai studijai, kurioje atskleidžiamas etninių grupių socialinės integracijos turinys. Pristatoma studija atspindi tyrimo perspektyvą, grindžiamą siekiu sociologinę etninių grupių santykių analizę atlikti remiantis užimamų pozicijų sociostruktūriniu nagrinėjimu, t. y. remiamasi prielaidomis, jog tam tikra užimama socialinė padėtis, nagrinėjama per socialinių ryšių pobūdį bei disponuojamus socialinius išteklius, turi poveikį etninės tapatybės bei etninių santykių ir darinių konstruktams, individualioms socialinės integracijos strategijoms. Tokia perspektyva naudinga tuo, kad daugialypių socialinių santykių aspektų nagrinėjimas praplečia etninių grupių dalyvavimo visuomenėje perspektyvos supratimą bei, lyginant skirtingų sektorių (viešojo, privačiojo ir nevyriausybinio) etninę struktūrą, leidžia įvertinti etniškumo socialinę reikšmę.

Leidinys lietuvių kalba (leidinį galima įsigyti Etninių tyrimų institute).

Santrauka anglų kalba.

ETNIŠKUMO STUDIJOS 2004
Europos integracijos suvokimai
Šis teminis mokslinių straipsnių rinkinys yra skirtas etninei referendumų dėl narystės Europos Sąjungoje dimensijai. Analizuojamos tos Rytų ir Vidurio Europos šalys, kuriose esama palyginti gausių etninių mažumų: kai kuriais atvejais jų nuostatos Europos integracijos atžvilgiu turėjo tam tikrų ypatumų lyginant su dauguma. Pateikiama medžiaga apie Baltijos šalių visuomenes, Slovakiją, Slovėniją, suteikiama informacijos palyginimams, bendrų regioninių tendencijų paieškai. Aptariami nauji iššūkiai ir galimybės ES – europiečių tapatumo formavimo problemos ir galimybės, nauji migracijos procesai. Aptariamos ir Rumunijos, kuri siekia ateityje tapti ES nare, gyventojų nuostatos dėl šalies narystės šioje Sąjungoje. Be to, pristatoma Italijos, ES senbuvės, patirtis ir politika mažumų bei migrantų atžvilgiu.

Turinys ir straipsnių tekstai.

ETNIŠKUMO STUDIJOS 2003
Etninių mažumų socialinė adaptacija
Šiame leidinyje aptariama galimybė etniškumo studijas plėtoti per adaptacijos tyrimus. Numerio straipsniai analizuoja tiek pačias etnines grupes, tiek adaptacijos (prisitaikymo) prie socialinio konteksto ir jame vykstančių pokyčių teorinę sampratą. Kas yra etninių procesų šiuolaikinės visuomenės pagrindas, kokie būdai yra tinkami juos tirti, kokie analizės metodai gali būti pasitelkti norint suprasti etninių grupių narių situaciją ir pasirinkimus taip vadinamosiose “pokomunistinėse visuomenėse” – šie ir kiti klausimai nagrinėjami leidinio straipsniuose.

Turinys ir straipsnių tekstai.