Minint Tarptautinę rasinės diskriminacijos panaikinimo dieną Etninių tyrimų centras (ETC) skelbia duomenis apie Lietuvos visuomenėje pastebimas etninio nepakantumo apraiškas.

Minint Tarptautinę rasinės diskriminacijos panaikinimo dieną Etninių tyrimų centras (ETC) skelbia duomenis apie Lietuvos visuomenėje pastebimas etninio nepakantumo apraiškas.

Nors bendras nepakantumo lygis palyginti su 2005 m. nežymiai atslūgo, susirūpinimą kelia išaugęs nepalankumas musulmonams bei pabėgėliams ir tai, jog viena tradicinių Lietuvos mažumų – romai – išlieka labiausiai nemėgiama tautine grupe.

Reikšmingą įtaką visuomenės nuomonių kaitai pastaraisiais metais turėjo informacijos fonas žiniasklaidoje.

Daugiau informacijos:  ETC Etninis nepakantumas 2006 03 20

Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI) vasario 21 d. paskelbė trečiąją ataskaitą apie Lietuvą, kurioje aptariama padėtis iki 2005 m. birželio 24 d. Ataskaitoje įvertinama, kaip šalis atsižvelgė į ankstesnėje ECRI ataskaitoje teiktą kritiką bei rekomendacijas, analizuojama pažeidžiamų grupių padėtis, nepakankama valstybės institucijų pagalba socialiai remtinoms grupėms.   Taipogi pabrėžiamas pastaraisiais metais išryškėjęs žiniasklaidos vaidmuo kuriant nepakantumo atmosferą.  Pateikiame ECRI parengtą ataskaitos santrauką:

Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI) 2006 m. vasario 21 d. paskelbė trečiąją ataskaitą apie Lietuvą, kurioje aptariama padėtis iki 2005 m. birželio 24 d. Ataskaitoje įvertinama, kaip šalis atsižvelgė į ankstesnėje ECRI ataskaitoje teiktą kritiką bei rekomendacijas, analizuojama pažeidžiamų grupių padėtis, nepakankama valstybės institucijų pagalba socialiai remtinoms grupėms. Taipogi pabrėžiamas pastaraisiais metais išryškėjęs žiniasklaidos vaidmuo kuriant nepakantumo atmosferą.  Pateikiame ECRI parengtą ataskaitos santrauką:

Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija

Europos komisiją kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI) įkūrė Europos Taryba.  Tai nepriklausoma žmogaus teisių stebėsenos institucija, sprendžianti klausimus, susijusius su rasizmu ir netolerancija. Ją sudaro nepriklausomi ir nešališki nariai, skiriami atsižvelgiant į jų moralinę kompetenciją ir pripažintą patirtį kovojant su rasizmu, ksenofobija, antisemitizmu ir netolerancija.

Vienas ECRI darbo programos ypatumų yra atskira padėties, susijusios su rasizmu ir netolerancija, analizė kiekvienoje Europos Tarybos valstybėje narėje ir pasiūlymų bei rekomendacijų, kaip spręsti nustatytas problemas, teikimas.    
TREČIOJI ATASKAITA APIE LIETUVĄ
Santrauka

Nuo tada, kai 2003 m. balandžio 15 d. buvo pateikta antroji ECRI ataskaita apie Lietuvą, daugelyje joje nurodytų sričių buvo padaryta pažanga. Kovos su rasine diskriminacija teisinė sistema buvo sustiprinta priėmus Lygių galimybių įstatymą, kuriuo taip pat buvo numatyta išplėsti Lygių galimybių kontrolieriaus kompetenciją, į ją įtraukiant ne tik diskriminacijos dėl lyties, bet ir dėl rasinių, etninės kilmės bei religinių motyvų. Buvo imtasi tam tikrų priemonių stiprinant tautinių mažumų teisę mokytis savo gimtąja kalba. Inicijuojami tautinių mažumų, ypač romų, integravimo į darbo rinką projektai. Toliau tobulinami konkretūs veiksmų planai, kurie jau buvo priimti rengiant ECRI antrąją ataskaitą, skirti tautinių mažumų, ypač romų, integracijai gerinti.

Tačiau kai kurios ECRI antrojoje ataskaitoje pateiktos rekomendacijos nebuvo įgyvendintos arba buvo įgyvendintos tik iš dalies. Galiojančios nuostatos dėl kovos su rasizmo apraiškomis, įskaitant rasinės neapykantos kurstymą, akivaizdžiai nukreiptą prieš žydų, romų ir čečėnų bendruomenes, buvo taikomos nepakankamai. Nepaisant iniciatyvų, kurių buvo imtasi, Lietuvoje gyvenantys romai ir toliau yra skriaudžiami, kenčia nuo išankstinio nusistatymo ir diskriminacijos įvairiose srityse ir vis dar aktyviai nedalyvauja su jais susijusių sprendimų priėmimo procesuose. Prieglobsčio įstatymų ir praktikos srityje buvo įvykdyta svarbi reforma, kuri, nepaisant įgyvendintų teigiamų priemonių, sumažino pabėgėlių apsaugą kai kuriose srityse.  Antisemitizmo atvejai Lietuvoje ir toliau kelia susirūpinimą ECRI. Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į kai kurias žiniasklaidos priemones, prisidėjusias kuriant mažumų grupių nariams priešišką atmosferą.  Nepakankamą visuomenės informavimą apie diskriminaciją ir jos apraiškas rodo apskritai nepakankama teikiama pagalba arba nenoras socialiai remtinų grupių atžvilgiu imtis teigiamų priemonių.

Šioje ataskaitoje ECRI rekomenduoja Lietuvos valdžios institucijoms imtis tolesnių priemonių kai kuriose srityse. Kalbant apie teisės aktus, šios sritys apima Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 12 dėl diskriminacijos uždraudimo apskritai ratifikavimą; būtinybę tinkamai įgyvendinti dabartinius įstatymus prieš rasizmo apraiškas, įskaitant rasinės neapykantos kurstymą; būtinumą sureguliuoti baudžiamuosius įstatymus prieš rasistinį nusikalstamumą. Be to, ECRI Lietuvos valdžios institucijoms rekomenduoja, glaudžiai bendradarbiaujant su romų bendruomenėmis, toliau tobulinti jų integracijos strategijas ir užtikrinti pakankamą šių strategijų finansavimą bei įgyvendinimą. ECRI rekomenduoja Lietuvos valdžios institucijoms užtikrinti, kad ribojantys įstatymai arba praktika netrukdytų prieglobsčio prašytojams pasinaudoti savo teisėmis kreiptis dėl apsaugos ir ją gauti.  Ji taip pat rekomenduoja Lietuvos valdžios institucijoms griežtai kontroliuoti visus antisemitizmo atvejus ir į juos reaguoti. Be to, ECRI rekomenduoja Lietuvos valdžios institucijoms stengtis geriau informuoti Lietuvos visuomenę apie diskriminaciją ir apie būtinumą su ja kovoti pasitelkiant lygių galimybių strategijas.

Daugiau informacijos apie Europos komisijos prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI) veiklą ir kitą Europos Tarybos veiklą šioje srityje galima gauti adresu:

Secretariat of ECRI
Directorate General of Human Rights – DG II
Council of Europe
F – 67075 STRASBOURG Cedex
Tel.: +33 (0) 3 88 41 29 64
Fax: +33 (0) 3 88 41 39 87
E-mail: combat.racism@coe.int
www.coe.int/ecri

Mokslinėje monografijoje International Obligations and National Debates: Minorities around the Baltic Sea, Sia Spiliopoulou Åkermark (Ed.), išleistoje Alandų salų Taikos institute 2006 m., paskelbtas N.Kasatkinos, K. Šliavaitės, G. Kadziausko straipsnis „Ethnic Minorities and Public Policy: The Case of Lithuania”.

International Obligations and  National     Debates: Minorities around the Baltic Sea

Together with the essays in this book offer a timely and richly nuanced comparative analysis of what has been happening ‘on the ground’ in ten countries around the Baltic Sea since the mid-1990s, when European States adopted legal documents concerning the protection of minority languages and the protection of national minorities. The authors – who represent law, political science, linguistics, history, sociology, and other disciplines – point to significant variations in local developments. Avoiding superficial distinctions between Russia and former Soviet Republics on the one hand and West European welfare states on the other, they demonstrate that there are both positive developments and alarming set-backs in the protection of minorities and minority languages in different parts of the region. The anthology offers a valuable broadening of the current debates on multiculturalism and minorities, not least because it reaches beyond the dominance of Anglo-American theory.

Barbro Klein (Professor of Ethnology, Director and Permanent Fellow, Swedish Collegium for Advanced Study in the Social Sciences, SCASSS, Uppsala)

Contents

Foreword Sia Spiliopoulou Åkermark * Introduction Sia Spiliopoulou Åkermark with Leena Huss, Stefan Oeter and Alastair Walker *  The German Minority in Denmark Jorgen Kuhl, Karen Margrette Pedersen * Estonia-In Quest of Minority Protection Vadim Poleshchuk, Jelena Helemae * The Case of Finland Kristian Myntti, Pirkko Nuolijarvi * The Case of the Federal Republic of Germany Stefan Oeter, Alastair Walker * The Case of Latvia Brigita Zepa, Arturs Kucs * Ethnic Minorities and Public Policy: The Case of Lithuania Natalija Kasatkina, Giedrius Kadziauskas, Kristina Sliavaite * National Minorities and Minority Policy in Norway Einar Niemi * The Status of National Minorities in Poland Grzegorz Janusz * The Category of “Minorities” in Russian Federation: A Reflection on Uses and Misuses Vladimir Malakhov, Alexander Osipov * Ten Years of Minority Discourses in Sweden Sia Spiliopoulou Åkermark with Leena Huss * Conclusions Sia Spiliopoulou Åkermark with Leena Huss

2005 m. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria sausio 27 d. visoje Europos Sąjungoje skelbiama Holokausto atminimo diena Europoje.

1945 m. sausio 27 d. buvo išlaisvinta viena didžiausių nacių koncentracijos stovyklų – Osvencimas (Auschwitz), kuris yra tapęs holokausto bei masinių žudynių simboliu. Koncentracijos stovyklos išvadavimo diena pripažinta Holokausto Europoje atminties diena.

Lietuvos žydų genocido diena minima rugsėjo 23 d.

Lapkričio 23 d. Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centras (EUMC) paskelbė metinį pranešimą apie rasizmą ir ksenofobiją Europoje 2005 m.

Pranešimas buvo pristatytas spaudos konferencijoje Europos parlamente ir paskelbtas EUMC tinklapyje http://eumc.eu.int

2005 m. EUMC metinis pranešimas – tai pirmoji rasinės, ksenofobinės, antisemitinės ir antimusulmoniškos diskriminacijos bei priemonių jai įveikti apžvalga, apibendrinanti padėtį visose 25 ES narėse. Pranešime įvertinama informacija apie diskriminavimą darbo, būsto ir švietimo srityse, taip pat rasistiniai nusikaltimai. Pranešime taip pat apžvelgiami geriausi pavyzdinės praktikos, skirtos mažumų ir migrantų atskirčiai įveikti, pavyzdžiai.

Vienoje įsikūręs Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centras yra oficiali nepriklausoma Europos Sąjungos institucija, įsteigta 1997 (Europos Sąjungos Tarybos rezoliucija Nr. 1035/97). Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centras koordinuoja nacionalinių centrų tinklą visose 25 ES šalyse. Šis tinklas renka ir analizuoja duomenis apie etninių mažumų, migrantų, pabėgėlių ir kitų pažeidžiamų grupių situaciją kiekvienoje šalyje.  Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centro nacionalinis centras Lietuvoje yra Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centras ( http:// www.ces.lt).

EUMC metinis pranesimas-Santrauka lietuvių k.

2005 metų lapkričio mėn. 25 d. Lundo universiteto Socialinės antropologijos departamente Kristina Šliavaitė apgynė daktaro disertaciją. Disertacijos tema: „From Pioneers to Target Group: Social Change, Ethnicity and Memory in a Lithuanian Nuclear Power Plant Community”.

Ar tolerancijos vertybė padeda gyventi, ar kuria abejingą visuomenę? Ar galima kalbėti apie mažumos pareigą toleruoti daugumą? Apie tai lapkričio 17 d., 11.03 val.  LR tiesioginėje laidoje „Forumas” diskutuos politikai ir mokslininkai. Jų tarpe ETC vadovė doc.  dr. N.Kasatkina

2005 m. lapkričio 11-12 dienomis Vilniaus universitete vyks tarptautinė mokslinė–praktinė konferencija „Švietimo politikos transformacijos: migracija, skoliniai, glokalizacija”.

Konferencijos rengėjai: Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Edukologijos katedra ir Švietimo politikos centras.

Etninių tyrimų centro jaunesnioji mokslo darbuotoja Asta Ranonytė dalyvaus šioje konferencijoje ir skaitys pranešimą „Lietuvos mokinių tautinio tapatumo formavimosi prielaidos”.

Konferencijos programa 

2005 m. spalio 13 d.  Vilniaus universitete bus ginama Vidos Beresnevičiūtės daktaro disertacija. Tema: „Etninių grupių socialinės integracijos dimensijos  šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje” (socialiniai mokslai, sociologija – 05 S).

2005 m. spalio 13 d. 15 val. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto konferencijų salėje (Universiteto g. 9/1, 201 a.) bus ginama VIDOS BERESNEVIČIŪTĖS daktaro disertacija. Tema: „Etninių grupių socialinės integracijos dimensijos  šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje” (socialiniai mokslai, sociologija – 05 S).

Disertacijos mokslinė vadovė:
Doc. dr. Natalija Kasatkina (Socialinių tyrimų institutas, socialiniai mokslai, sociologija – 05 S)

Disertacija ginama jungtinėje Vilniaus universiteto ir Socialinių tyrimų instituto Sociologijos mokslo krypties taryboje.

Gynimo taryba:

Pirmininkas
Prof.habil.dr. Arvydas Virgilijus Matulionis (Socialinių tyrimų institutas, socialiniai mokslai, sociologija – 05 S)

Nariai:
Prof. habil.dr. Romualdas Grigas (Vilniaus pedagoginis universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – 05 S)

Doc.dr. Romas Lazutka (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – 04 S)

Doc.dr. Jolanta Kuznecovienė (Vytauto Didžiojo Universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – 05 S)

Doc.dr. Arūnas Poviliūnas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – 05 S)

Oponentai:
Doc.dr. Artūras Tereškinas (Vytauto Didžiojo Universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – 05 S)

Doc.dr. Algimantas Valantiejus (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – 05 S)

Disertaciją galima peržiūrėti Socialinių tyrimų instituto ir Vilniaus universiteto bibliotekose.