EN 

Etniškumo studijos 2012

Kristina Šliavaitė  Pratarmė. Etninės mažumos ir naujieji migrantai Europos Sąjungos plėtros kontekste: socialiniai iššūkiai ir ateities perspektyvos

Straipsnis lietuvių kalba.

Vita Petrušauskaitė, Vilana Pilinkaitė Sotirovič Rusai Lietuvoje: etninės grupės raida ir socialinės integracijos iššūkiai 2001-2011 m.

Straipsnyje, apžvelgiant 2001–2011 m. atliktų tyrimų duomenis, aptariami pastarojo dešimtmečio rusų etninės grupės adaptacijos bruožai. Politiškai, Lietuvoje deklaruojamas tautinių mažumų integracijos – lygių galimybių užtikrinimo ir etninio tapatumo išlaikymo – siekis, bet integracinei politikai ir naujai kylantiems socialiniams iššūkiams neskiriant pakankamai dėmesio, rusų etninės grupės adaptacijoje ryškėja marginalizacijos ir asimiliacijos tendencijos. Rusų etninės grupės mažėjimas Lietuvoje ir švietimo įstaigų tinklo reorganizacija nulėmė mokyklos rusų dėstomąja kalba, kaip socialinio instituto, įgalinančio etniškumo reprodukciją, svarbos mažėjimą. Rusų adaptacijos procesai, įvykus pokyčiams švietimo sektoriuje, kaip ir kitose svarbiose valstybės gyvenimo srityse, nėra stebimi – nėra duomenų apie skirtingų tautybių vaikų dalyvavimą ir akademinius pasiekimus mokyklose lietuvių dėstomąja kalba, etninių grupių dalyvavimą darbo rinkoje, naudojimąsi sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis. Etninės tapatybės politiniame lauke suspendavimas žymi nelietuvio tapatybės kaip kliūties politiniam dalyvavimui suvokimą ir atspindi egzistuojančią įtampą tarp skirtingų etninių tapatybių Lietuvos visuomenėje.

Straipsnis lietuvių kalba.

Andrius Marcinkevičius Etninių grupių konstravimas Sovietų Sąjungos gyventojų surašymuose: rusų vaizdinio Lietuvoje aspektai

Straipsnyje tiriama sovietų Lietuvos visuomenės etninė struktūra atsižvelgiant į veiksnius, kurie darė įtaką etninių grupių konstravimui Sovietų Sąjungos politikoje ir ypač visuotiniuose gyventojų surašymuose. Keliamas klausimas, kokiu mastu šis vaizdinys buvo susijęs su etninių grupių tapatumo raiškos tikrosiomis galimybėmis ir sovietinės valdžios pageidaujamos visuomenės kūrimu. Atsakymo ieškoma, analizuojant sovietinių respublikų titulinių grupių, rusų ir kitų etninių grupių statuso santykį, šio santykio įforminimą surašymuose. Surašymai šiame straipsnyje traktuojami ne tik kaip informacijos šaltiniai, bet ir kaip bolševikų partijos nacionalinės politikos atspindys valstybinės statistikos sistemos lygmeniu. Atsižvelgiant į tai, apibendrinama, kokie iškilo valdžios institucijų interesai bei lūkesčiai surašymų metu ir kokie esminiai kriterijai lėmė etninių kategorijų konstravimą daugianacionalinėje, vienai politinei ideologijai pakančioje valstybėje. Konstatuojama, kad sovietų Lietuvos gyventojų etninės sudėties duomenys atspindi ne tuometės visuomenės etnokultūrinės raiškos įvairovę, bet totalitarinio režimo toleruotas etninės identifikacijos ribas. Daroma išvada, kad etninių grupių konstravimo surašymuose aspektai lėmė rusų vaizdinio supaprastinimą ir prisidėjo prie istoriškai nevienalytės Lietuvoje rusų grupės stereotipiško vertinimo lietuvių visuomenėje sovietmečiu.

Straipsnis lietuvių kalba.

Monika Frėjutė-Rakauskienė Lietuvos spauda ir visuomenės nuostatos apie rusų, ukrainiečių bei baltarusių etnines grupes ir naujuosius imigrantus

Straipsnyje analizuojami Lietuvos spaudos (2011 m. rugsėjis–2012 m. vasaris) kokybinio tyrimo apie naujuosius imigrantus ir etnines mažumas (rusus, baltarusius ir ukrainiečius) duomenys. Tyrimas atskleidžia aprašomą tarpetninių santykių turinį (spaudoje vyraujančias problemas, temas, problemų įvardijamus sukėlėjus bei problemų priežastingumą (pateikiamus argumentus, aiškinančius problemos priežastis). Tokiu būdu, atskleidžiama, kokios, kaip ir kokių grupių nuomonės bei požiūriai apie šias grupes konstruojami Lietuvos spaudoje. Šio tyrimo rezultatai lyginami su jau turimais spaudos turinio tyrimo (2005 m. sausis–2007 m. birželis) rezultatais. Taip pat, šiame straipsnyje pateikiami ir 2012 m. atliktos reprezentatyvios visuomenės nuostatų į tiriamas grupes, apklausos duomenys, siekiant atskleisti, ar jos iš dalies atspindi Lietuvos spaudoje konstruojamus įvaizdžius apie ukrainiečių, rusų, baltarusių bei naujųjų imigrantų grupes.

Straipsnis lietuvių kalba.

Kristina Šliavaitė Etninės mažumos darbo rinkoje: kalbos, pilietybės ir socialinių tinklų reikšmė (Visagino atvejis)

Šiame straipsnyje analizuojami Visagino miesto etninių grupių (rusų, ukrainiečių, baltarusių) socialinės integracijos tam tikri aspektai, t. y. kokios strategijos yra naudojamos siekiant būti sėkmingam (-ai) darbo rinkoje po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, kas pačių informantų yra įvardijama kaip svarbiausios charakteristikos siekiant išlikti darbo rinkoje. Pagrindinis straipsnio duomenų šaltinis – kokybinis tyrimas, kuris buvo atliktas Visagine 2011 m. lapkričio–2012 m. birželio mėn. Straipsnyje analizuojami ir naujausi statistiniai duomenys. Tyrimas buvo atliktas įgyvendinat LMT finansuotą projektą „Socialiniai iššūkiai etninių mažumų ir naujųjų imigrantų grupėms Lietuvai tapus ES nare“ (MIP-029/2011). Atominės elektrinės uždarymas ir pasaulinė ekonominė krizė nevienodai palietė skirtingas socialines grupes Visagine. Dauguma informantų, etninių mažumų atstovai, interviu metu pabrėždavo lietuvių kalbos kompetencijų, etninės kilmės ir socialinių tinklų, pilietybės svarbą darbo paieškose. Autorė kelia hipotezę, kad atominės elektrinės uždarymas paspartins socialinę integraciją tos Visagino gyventojų dalies, kuri sieja savo ateities planus su Lietuva.

Straipsnis lietuvių kalba.

Monika Frėjutė-Rakauskienė, Kristina Šliavaitė Rusai, lenkai, baltarusiai Lietuvoje: lokalaus, regioninio ir europinio identitetų sąsajos

Straipsnyje analizuojami tarptautinio mokslinio projekto „ENRI-East: Europietiškųjų, nacionalinių ir regioninių tapatybių sąsajos: tautos tarp valstybių prie naujųjų rytinių ES sienų“, vykdyto 2008–2011 m., tyrimų Lietuvoje duomenys. Pagrindinis straipsnio šaltinis – kokybinių tyrimų metu atlikti giluminiai biografinio pobūdžio interviu su Lietuvoje gyvenančiais skirtingų kartų rusais, lenkais ir baltarusiais. Analizuojama, koks informantų požiūris į Europą ir Lietuvos narystę ES, ar ir kaip konstruojamas individo tapatumas su Europa, gyvenama šalimi, istorine tėvyne ar gyvenama vieta. Lyginami trijų etninių grupių – rusų, lenkų ir baltarusių – situaciją atspindintys duomenys, taip pat ir skirtumai tarp kartų. Straipsnyje teigiama, kad tapatinimasis su Europa ar ES, Lietuva, istorine tėvyne ar gyvenama vietove koegzistuoja ir įgyja skirtingas sąsajas konstruojant informantų identitetą.

Straipsnis lietuvių kalba.

Karolis Žibas Baltarusiai, rusai ir ukrainiečiai Lietuvoje: nuo imigrantų iki ateities piliečių

Pasitelkiant kokybinių tyrimų metodus, straipsnyje analizuojamos naujųjų imigrantų – baltarusių, rusų ir ukrainiečių – gyvenimo Lietuvoje patirtys, kurios atskleidžiamos skirtingais aspektais: individualiomis ir kolektyvinėmis imigracijos patirtimis,dalyvavimu darbo rinkoje, migracijos tinklo formavimu(si), imigrantų nuostatomis dėl pilietybės įgijimo ir ilgalaikio gyvenimo Lietuvoje. Straipsnyje siekiama giliau pažvelgti į baltarusių, rusų bei ukrainiečių imigracijos ypatumus ir atskleisti, kaip tarptautinę migraciją sąlygojantys makro, mezo ir mikro veiksniai daro įtaką baltarusių, rusų bei ukrainiečių migracijos motyvams, ekonominės veiklos Lietuvoje ypatumams ir socialinių ryšių kūrimo(si)tendencijoms. Straipsnyje atliekama išsami imigracijos struktūros analizė: pristatomi naujausi duomenys apie baltarusių, rusų bei ukrainiečių imigracijos tendencijas ir imigrantų pasiskirstymą didžiuosiuose Lietuvos miestuose (statistiniai duomenys iliustruojami kokybinio tyrimo rezultatais – individualiais ir kolektyviniais mobilumo veiksniais); analizuojamos imigrantų nuostatos, nagrinėjamos socialinių ryšių formos tarp imigrantų ir daugumos visuomenės. Iš vienos pusės, analizuojama situacija iš tiriamų imigrantų grupių perspektyvos,iš kitos pusės, duomenys iliustruojami struktūriniais imigracijos veiksniais (imigracijos politika).

Straipsnis lietuvių kalba.

Rasa Erentaitė, Vilana Pilinkaitė Sotirovič Lyties aspektas migracijos procesuose: trečiųjų šalių piliečių situacijos Lietuvoje analizė

Migracijos tyrimuose dažnai pastebima, kad lyties perspektyvos įtraukimas leidžia geriau suprasti ir paaiškinti migracijos procesus. Vis dėlto vyrų ir moterų patirtys analizuojant migracijos tendencijas, politiką ir migrantų integraciją vis dar nėra vienodai gerai atspindimos, moterų dalyvavimas migracijos procesuose tebėra nepakankamai išstudijuotas ir įvertintas. Šiame darbe siekiama: 1) atskleisti lyties perspektyvos taikymo naudą analizuojant migraciją ir su ja susijusius reiškinius, 2) aprašyti ir įvertinti trečiųjų šalių migrantų integracijos situaciją Lietuvoje lyties aspektu. Darbe derinami du tyrimo metodai – oficialių statistinių duomenų analizė ir ekspertų interviu. Tyrimo duomenys rodo, kad lyties kategorija svarbi tiek analizuojant migrantų iš trečiųjų šalių judėjimo tendencijas, tiek jų integracijos procesus Lietuvoje. Galima teigti, kad moterys iš trečiųjų šalių dėl įvairių veiksnių sąveikos išstumiamos iš ekonominės migracijos sferos, vyrai absoliučiai dominuoja vienoje pagrindinių – darbo migracijos srityje. Atvykimo sąlygų skirtumai pagal lytį susiję ir su nevienodomis lyčių galimybėmis integruotis Lietuvos visuomenėje – ekonominiai migrantai, kurių dauguma vyrai, dažniau yra teisiškai apsaugoti socialiai pažeidžiamose situacijose, tuo metu moterys tampa ypač priklausomos nuo artimųjų ir socialinių tinklų pagalbos. Tyrimo duomenys taip pat atskleidžia, jog ne vien lytis, bet ir kitos socialinės-kultūrinės kategorijos, tokios kaip kilmės šalis, etniškumas, kalba, religija, atvykimo aplinkybės bei migrantų bendruomenių atvirumas, lemia integracijos sąlygas kiekvienu individualiu atveju.

Straipsnis lietuvių kalba.

Simona Zavratnik Imigrantų įvaizdžiai Slovėnijoje: visuomenės nuostatų tyrimo įžvalgos

Straipsnyje analizuojamos Slovėnijos visuomenės nuostatos dėl migracijos, imigrantų integracijos ir daugiakultūriškumo. Analizuojami 2007 m. mokslinio tyrimo „Migracija, integracija ir daugiakultūriškumas – empirinių duomenų rinkimas“ duomenys. Viena iš straipsnyje plėtojamų temų yra visuomenės nuostatos dėl migracijos ir migrantų. Antroji straipsnyje plėtojama tema siekia kontekstualizuoti Slovėniją šiuolaikinės migracijos srautuose. Teigiama, kad visuomenės nuostatos atskleidžia tam tikrą skirtingą požiūrį į imigrantus, kurį formuoja geografinė migrantų kilmė ir socioekonominis kontekstas. Duomenų analizė taip pat atskleidžia Slovėnijos visuomenės paramą tam tikriems prieštaringiems teiginiams: iš vienos pusės pritariama nuosaikesnei prieglobsčio ir migracijos politikai, o iš kitos pusės manoma, kad Slovėnija turėtų tapti tolerantiška daugiakultūre visuomene. Trečioji straipsnyje plėtojama tema skirta integracijos politikai ir socialinių ribų tarp imigrantų ir dominuojačios visuomenės konstravimui. Respondentai vardijo šiuos veiksnius kaip svarbiausius sėkmingai imigrantų integracijai į Slovėnijos visuomenę: kalbos žinios, adekvatus išsilavinimas ir įdarbinimas.

Straipsnis anglų kalba.