Etniškumo studijos 2015/1
Karolis Žibas, Vita Petrušauskaitė. Pratarmė. Darbo migrantų gyvenimo ir darbo sąlygų tyrimas Lietuvoje.
Vita Petrušauskaitė, Karolis Žibas. Darbo migrantai Europoje ir Lietuvoje: gyvenimo ir darbo sąlygų problematika.
Straipsnio tikslas – atskleisti darbo jėgos migracijos ypatumus, darbo migrantų socialinės ir ekonominės situacijos pokriziniu laikotarpiu problematiką ir aptarti pagrindinius darbo migrantų gyvenimo bei darbo sąlygų Lietuvoje ir Europoje aspektus. Straipsnyje analizuojamos sąsajos tarp darbo jėgos migracijos ir pasaulinių ekonomikos pokyčių, atkreipiamas dėmesys į darbo migrantų pažeidžiamumą. Straipsnio autoriai aptaria darbo jėgos poreikį ir darbo jėgos imigracijos procesus Lietuvoje ir pagrindžia darbo migrantų gyvenimo ir darbo sąlygų tyrimo metodologiją.
Vita Petrušauskaitė, Aleksandra Batuchina. Darbo migrantai iš ne Europos Sąjungos šalių Lietuvoje: migracijos struktūra ir apklausos organizavimo iššūkiai.
Straipsnyje apžvelgiami darbo jėgos imigracijos pokyčiai po 2008 m. ekonominės krizės aptariant pagrindinius į Lietuvą dirbti atvykstančių migrantų socialinius ir demografi nius bruožus (pilietybę, lytį, amžių, ūkio sektorių, kuriame dirbama). Darbo migrantų padėties stebėsenai Lietuvoje svarbūs tiek valstybinių institucijų (teritorinių darbo biržų, migracijos tarnybų) kaupiami duomenys, tiek specializuoti tyrimai, atliekami siekiant išsamiau įvertinti šių darbuotojų padėtį Lietuvos darbo rinkoje ir jų integracijos į šalies visuomenę galimybes. Įgyvendinant Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2013 m. metinės programos fi nansuojamą projektą „Darbo migrantų gyvenimo ir darbo sąlygų tyrimas Lietuvoje“ buvo atlikta Lietuvoje dirbančių ne ES piliečių apklausa (N = 321), jos organizavimo ir įgyvendinimo eiga yra išsamiai aptariama šiame straipsnyje. Pristatomi naudoti tyrimo metodai, apklausos imties formavimas, atrankos metodai, aptariami iššūkiai, su kuriais susidurta per apklausą, ir įvertinamas gautų duomenų patikimumas.
Vita Petrušauskaitė, Karolis Žibas, Aleksandra Batuchina. Darbo migrantų Lietuvoje gyvenimo ir darbo sąlygų rodiklių sąvadas.
Straipsnyje išsamiai pristatomi 2014–2015 m. atlikto darbo migrantų (į Lietuvą dirbti atvykusių ne ES piliečių) darbo ir gyvenimo sąlygų tyrimo rezultatai. Didžiausią duomenų masyvą sudaro į Lietuvą dirbti atvykusių užsieniečių (ne ES piliečių) apklausa (N = 321). Atlikto tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos darbo jėgos imigracijos struktūroje dominuoja jauni, profesinę kvalifi kaciją įgiję vyrai, atvykstantys iš šalių kaimynių – Ukrainos ir Baltarusijos; jie Lietuvoje dažniausiai įdarbinami transporto sektoriuje. Darbo migrantų užimamos darbo vietos kokybė (galimybė derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, atlyginimo dydis, darbo sauga) respondentų grupėje įvairuoja ir priklauso nuo ūkio sektoriaus, kuriame įsidarbinama (pvz., smarkiai skiriasi tolimųjų reisų vairuotojų ir aukštos kvalifi kacijos IT specialistų darbo sąlygos). Apklausos rezultatai rodo, kad didelė dalis darbo migrantų neturi pakankamai informacijos apie darbuotojams priklausančias socialines garantijas ir retai jomis naudojasi. Darbo migrantų socialiniai ryšiai Lietuvoje yra silpnai išplėtoti, o socialinės paslaugos jiems menkai prieinamos. Siekiant mažinti darbo migrantų pažeidžiamumą ir išnaudojimo riziką, tikslinga stiprinti profesinių sąjungų teikiamų socialinių paslaugų darbuotojams infrastruktūrą, skatinti migrantams paslaugas teikiančių centrų ir profesinių sąjungų bendradarbiavimą.
Vija Platačiūtė. Darbo jėgos imigracijos reguliavimo modeliai: Lietuvos atvejo aptarimas.
Straipsnio tikslas – remiantis teoriniais darbo jėgos imigracijos reguliavimo modeliais įvertinti Lietuvos darbo jėgos migracijos strategiją. Galimybė pasiekti strateginius Lietuvos darbo jėgos imigracijos politikos tikslus yra ribota, nes nėra jų įgyvendinimą užtikrinančių nuoseklių darbo migrantų priėmimo programų, aiškių atrankos metodų ir kriterijų, o nuolat besikeičiantis ir vis sudėtingesnis teisinis reguliavimas yra nepakankamai efektyvus. Lietuvoje dominuoja darbdavių intereso atrankos modelis, tačiau galima išskirti atskirus darbuotojų trūkumo ir žmogiškojo kapitalo atrankos modelių bruožus. Taikomi darbo migrantų atrankos metodai yra painūs ir nelankstūs, todėl neleidžia operatyviai reaguoti į darbo rinkos poreikius, įdarbinimą apsunkina ilgos biurokratinės procedūros ir nenumatoma efektyvių darbo migrantų apsaugos mechanizmų. Bendros Europos Sąjungos migracijos politikos formavimas yra vienas pagrindinių išorinių veiksnių liberalizuojant darbo migrantų atvykimo sąlygas ir užtikrinant jų teises Lietuvoje.
Giedrė Blažytė. Visuomenės nuostatos imigracijos atžvilgiu ir jų atsiradimo prielaidos.
Visuomenės nuostatos yra neatsiejamas instrumentas migrantų integracijos procesams stebėti, svarbi formuojant migracijos politiką ir migrantų integracijos priemones. Šio straipsnio tikslas – aptarti Europos Sąjungos ir Lietuvos gyventojų nuostatų imigracijos atžvilgiu formavimosi prielaidas. Straipsnyje analizuojami tarptautinio „Eurobarometro“ tyrimo ir nacionalinės visuomenės nuostatų apklausos duomenys, atspindintys nuostatas, vertybes ir elgsenos modelius migrantų bei etninių mažumų atžvilgiu. Iškeliamos prielaidos, kad teigiamas ar neigiamas gyventojų suvokimo apie imigraciją tendencijas lemia tokie makrolygmens veiksniai kaip migracijos dinamika ir migrantų atvykimo į šalį motyvai bei socioekonominiai aspektai, susiję su nedarbu šalyje. Analizuojant Lietuvos gyventojų apklausos duomenis, pastebima, kad nuostatų formavimuisi įtakos turi ir tokie mikrolygmens veiksniai kaip respondentų išsilavinimas, o vyraujančią nuomonę apie šalyje gyvenančius ir į ją atvykstančius imigrantus daugiausia formuoja įvairios žiniasklaidos priemonės.
