Etniškumo studijos 2014/2
Vytis Čiubrinskas. Posocialistinių migrantų saistymosi trajektorijos Čikagoje: saviškių ratai ir manipuliuojamas lojalumas valstybei(-ėms)
Dabartiniai posovietinių lietuvių imigrantų tyrimai JAV (Kuzmickaitė 2004, Kripienė 2012) rodo globalizacijos ir transnacionalinių procesų poveikį imigrantų tapatybės politikai. Kyla klausimas, kaip lokalūs ir translokalūs socioekonominiai kontekstai kuria, formuoja ir keičia Čikagos imigrantų saistymosi ir lojalumų įvairovę. Kokie posocialistinių lietuvių imigrantų Čikagoje saitai tarpusavyje, su kitais imigrantais bei su pagrindine visuomene? Kokie jų įsipareigojimai kilmės šaliai ir gyvenamai valstybei? Pagal etnografinius lauko tyrimus, atliktus Čikagoje 2013 metais, išskiriamos per pastaruosius du dešimtmečius iš Lietuvos imigravusio jaunimo identifikavimosi praktikos, pasireiškiančios konkrečiais – posocialistiniais – saistymosi tarpusavyje ir su kitomis grupėmis svertais, veikimo tinklais ir (ne)prisiimamais įsipareigojimais ar lojalumais kilmės ir gyvenamai valstybėms. Šiame straipsnyje siekiama parodyti, kad minėtosios praktikos gali būti traktuojamos kaip nacionalinio identiteto fragmentacijos formos, pvz., etnifikacija, saviškių rato bei manipuliuojamo lojalumo dariniai, nulemti transnacionalizmo ir globalizacijos procesų.
Jolanta Kuznecovienė. Atmintis, išmokimas ir pilietybė antros kartos lietuvių imigrantų identiteto daryboje: Londono atvejis
Straipsnyje analizuojami Londone gyvenančių antros kartos imigrantų tautinės tapatybės darybos būdai ir resursai. Pagrindinis pristatomų duomenų šaltinis – Londone 2013 m. kovo ir balandžio mėnesiais atliktas kokybinis tyrimas, kurio pagrindą sudaro 12 giluminių interviu. Apibendrindama tyrimo duomenis autorė daro keletą išvadų. Antros kartos imigrantų tautinės tapatybės sampratos yra ambivalentiškos, apjungiančios priskirtinumą, pasirenkamumą ir pasikeitimo galimybes numatančius bruožus. Transnacionalizmo ir daugiakultūriškumo kontekste konstruojamos tautinės tapatybės sampratos įgalina imigrantų brūkšnelines – apjungiančias buvimą ir lietuviu(-e), ir anglu(-e) – tapatybes. Lengvas jų gyvenamos šalies kultūrinių kodų nuskaitymas ir habitualus jų vartojimas yra pagrindinis veiksnys, skatinantis antros kartos imigrantus vadinti save anglais. Lietuviškumo išmokimas vaikystėje, prisiminimai ir pilietybė yra svarbiausi resursai, kuriuos jie pasitelkia vadindami save lietuviais. Tačiau tautinė tapatybė, konstruojama per suvokiamą, kaip priskirtą ir nepatvirtinamą per veiklas pilietybę, atsiminimus, kurie neturi nostalginės ar emocinės dimensijos kilmės šaliai, o atspindi tik asmeninės istorijos dalį, padaro ją fragmentuota ir nepatvaria – retai bepatvirtinama per diskursyvines praktikas ir veiklas.
Dovilė Vildaitė. Namų ir priklausymo sampratos Airijoje gyvenančių lietuvių paauglių naratyvuose.
Remiantis transnacionalinės migracijos teorine perspektyva, straipsnyje nagrinėjamos Airijoje gyvenančių lietuvių paauglių namų ir priklausymo sampratos. Pristatomas kokybinis tyrimas su vadinamaisiais pusantros kartos emigrantais – vaikais ir paaugliais, kurie būdami vyresni nei šešerių metų persikėlė gyventi į kitą šalį kartu su savo šeimomis ir kurių bent dalinė formuojamoji socializacija patirta gimtojoje šalyje (Bartley, Spoonley 2008). Remiantis atliktais biografiniais ir pakartotiniais pusiau struktūriniais interviu su dvidešimt penkiais 14–18 metų paaugliais, nagrinėjama, kaip migracijos kontekste formuojasi daugialypės ir kintančios namų bei priklausymo sampratos. Straipsnyje aptariamos trys temos: (1) daugialypės ir kompleksinės namų sampratos; (2) namų dinamiškumas ir nepastovumas; (3) neapibrėžtas ir kintantis priklausymo jausmas. Straipsnio pabaigoje pabrėžiamas jaunųjų emigrantų nuolat kintantis santykis su namais ir raginama atsisakyti pernelyg supaprastintų, dualistinių „čia arba ten“ namų sampratų.
Violeta Podagelytė. Ribų ženklinimas ir atskirtis paribio etninėje bendruomenėje: etninių veikėjų vaidmuo ir strategijos.
Tyrime, vykusiame 2014 m. vasario ir kovo mėnesiais, buvo analizuojamas etninės tapatybės veikėjų Punsko ir Seinų krašte tapatybės išlaikymo strategijos. Lauko tyrimas, kurio metu atlikti 45 nestruktūruoti ar pusiau struktūruoti interviu, atskleidžia, kaip paribio krašto etninės bendruomenės lyderiai suvokia grėsmes ir pavojus kolektyviai tapatybei ir kokias išlaikymo strategijas pritaiko kaip atsaką. Surinkta medžiaga rodo, kaip sureikšminto ir idealizuoto lietuvybės įvaizdžio kūrimas, narystės bendruomenėje kriterijų nustatymas, alternatyvių požiūrių ir tapatybių nepripažinimas ir jų poreikių ignoravimas sukuria atskirties barjerus ir čiudokų kategorijas. Straipsnyje taip pat aptariama, kaip etninės tapatybės veikėjai, įgyvendindami tapatybės išsaugojimo misiją kartų perspektyvoje, užtvirtina savo monopolistinę poziciją bendruomenėje ir etninės ekonomikos tvarumą.
Darius Daukšas. Paribio identitetai: Punsko ir Šalčininkų atvejai.
Pastaruoju metu socialinių mokslų leidiniuose daug kalbama apie tai, kad priklausymas nacionalinei valstybei nesiremia vien gyvenamos valstybės pilietybe. Antropologai pastebi, kad gyvenimas valstybėje nebūtinai siejamas su aktyviu savęs priskyrimu tai valstybei. Kalbama apie neteritoriškai konstruojamus lojalumus, peržengiančius vienos ar kelių valstybių ribas. Paribys yra viena iš minėtiems procesams jautriausių sričių, kur nacionalinis ir etninis identitetas yra ten gyvenančių žmonių intensyviai reflektuojama, permąstomas. Punskas ir Šalčininkai, kaip paribio zonos, gerai iliustruoja etninio ir nacionalinio identitetų sąveikas, kurios neretai įgauna neteritorinį charakterį.
Meilutė Taljūnaitė. Tautinio ir pilietinio identiteto daryba ir raiška: Klaipėdos naujosios kartos rusakalbių atvejo studija.
Tautinio identiteto kaita šalių (ypač Europos valstybių) integracijos procesuose, kuriuose pagrindiniais socialiniais veikėjais tampa valstybės bei jų vykdoma politika, tiriama kaip imigrantų integracija į konkrečią valstybę politika. Kita vertus, nagrinėjami imigrantų kilmės šalies santykiai su savo išvykusiais piliečiais, nes ne asmens priklausymas valstybei lemia asmens ir valstybės teisinio ryšio buvimą. Klaipėdoje nuo sovietmečio gyvena gausi rusų tautinė bendruomenė. Anot mokslininkų, Lietuvoje gyvenantys rusai dažniausiai deklaruoja dvigubą tapatybę, teigia, jog jaučia stiprų ryšį su Lietuva, net jeigu yra gimę kitur. Tai ypač aktualu gilinantis į šiuolaikinį Lietuvos Respublikos pilietybės turinį, atskleidžiant realų pilietinių teisių turinį ir jų raišką, lyginant skirtingas etnines grupes. Straipsnis parengtas remiantis dviem tyrimais: 1991 m. Lietuvoje atliktu kiekybiniu tyrimu ir 2013 m. kokybiniu tyrimu, atliktu vykdant LMT finansuojamą projektą Globalizacijos (transnacionalizmo) poveikis valstybinio ir tautinio tapatumo fragmentacijai (LIVE). Analizuojamas Lietuvos rusų santykis su Lietuva, jų savijauta ir orientacijos įvykus svarbiems socialiniams ir politiniams lūžiams, aptariamas jų požiūris į Lietuvos pilietybę, migracinės nuostatos. Nagrinėjama, kaip jie suvokia Tėvynę ir kaip juos tenkina gyvenimas Lietuvoje, kokios gyvenimo perspektyvos čia jie tikisi.
Liutauras Labanauskas. Miesto socioekonominis kontekstas ir tautinio tapatumo raiška: Visagino miesto atvejis.
Transnacionalinių bendruomenių formavimasis daugiausia vyksta dėl tarptautinės migracijos procesų ir dažnai analizuojamas tarptautinės migracijos kontekste. Daug rečiau mokslinėje literatūroje nagrinėjama miesto, kaip sociokultūrinės erdvės, migrantų kilmės šalies, kaip tėvynės, konteksto ir tautinio tapatinimosi formų sąveika, šių formų ir sąveikos kompleksiškumas. Siekiant užpildyti šį akademinį vakuumą straipsnyje nagrinėjamos Visagine gimusių asmenų patirtys ir pristatomos kokybinio tyrimo (15 giluminių interviu su rusakalbiu jaunimu Visagine), atlikto vykdant LMT finansuojamą projektą Globalizacijos (transnacionalizmo) poveikis valstybinio ir tautinio tapatumo fragmentacijai (LIVE) įžvalgos. Taip pat atsakoma į klausimą, kokias politinių, socialinių, etninių, kultūrinių ir kalbinių tapatumų fragmentacijas administracinėmis ribomis apibrėžtame mieste sukuria saistymasis su keliomis valstybėmis, gyvenant vietoje, kurios atsiradimą lėmė planinė imigracija iš buvusios TSRS valstybių.
