Etniškumo studijos 2010
Natalija Kasatkina, Vida Beresnevičiūtė Viešojo sektoriaus etninė struktūra, nelygybė ir valdymas Lietuvoje
Straipsnis skirtas etninių grupių dalyvavimo Lietuvos visuomenės politinėje, socialinėje ir ekonominėje sferose skirtumams aptarti. Atsižvelgiant į Lietuvos etninės sudėties ypatumus, gyventojų skaičiaus ir sudėties pokyčius, Lietuvos situacija nagrinėjama kaip vienapoliarinė visuomenė, kurioje ryškiai dominuoja viena etninė grupė. Analizuojant ir apibendrinant įvairius užimtumo (pavyzdžiui, nedarbo, pasiskirstymo profesijų grupėse), išsilavinimo ir kitus empirinius duomenis teigiama, kad, nepaisant sukurtų lygių prielaidų politiniam dalyvavimui, vienapoliarinėje visuomenėje viešasis sektorius yra linkęs priimti ir taikyti nacionalinės valstybės savybes, užtikrinančias daugumos pranašumą mažumų grupių atžvilgiu. Tai lemia silpnesnę mažumų grupių integraciją į viešąjį sektorių. Lyginant skirtingas etnines grupes, pastebima socialinės nelygybės apraiškų, kurias patvirtina etninių grupių socialinė savijauta, t.y. savo padėties pokyčio vertinimas. Apibendrinant sunku vienareikšmiai teigti, kad etniškumas stabdo ar blokuoja karjeros galimybes viešajame sektoriuje, tačiau galima daryti išvadas apie žemesnius mažumų grupių dalyvavimo lygmenis, lyginant su daugumos grupe, politinėse partijose ar valdžios institucijose. Straipsnio pabaigoje akcentuojama, kad vienapoliarinės visuomenės kontekste mažumų teisių apsauga, lygių galimybių užtikrinimas išlieka itin aktualiais klausimais.
Ingo W. Schröder Kolektyvinių tapatybių kūrimas ir keitimas: idėjos analizei iš naujosios marksistinės antropologijos
Šiuolaikinė tapatybės samprata socialiniuose moksluose dažnai kritikuojama dėl postmodernistinio neapibrėžtumo, ištrinančio skirtumus tarp analitinio ir politinio tapatybės supratimo. Ši kritika itin aktuali šiuo metu, kai daugelis kolektyvinių tapatybių yra entuziastingai deklaruojamos, tačiau tuo pat metu silpninamos globalaus kapitalizmo veikimo principų. Straipsnyje pateikiamas alternatyvus kolektyvinių tapatybių analizės būdas remiantis naujausiais marksistinės antropologijos autorių darbais, kurie vartoja hegemonijos sąvoką analizuodami tapatybę kaip kultūrinę praktiką, įvietintą tarp vietinės ir globalios politinės ekonomikos. Siekiant išnagrinėti marksistinių etnografijų analitinį potencialą, straipsnyje pristatomi Geral Sider, Gavin Smith ir Kirk Dombrowski darbai. Straipsnio pabaigoje autorius pristato savo paties tyrimą apie katalikybės situaciją Lietuvoje kaip atvejį palyginimui.
Tomas Balkelis Vartai į vakarus: lietuvių ir žydų emigracija iš lietuviškųjų gubernijų, 1867–1914 m.
Straipsnyje lyginama tarpatlantinė lietuvių ir žydų emigracija iš lietuviškųjų Rusijos gubernijų į Vakarus 1867–1914 metais. Jame tiriami emigraciją sukėlę socialiniai, ekonominiai ir politiniai pokyčiai, taip pat emigracijos dinamika, socialiniai profiliai, agentų tinklai, kryptys ir būdai. Straipsnis remiasi kai kuriais archyviniais dokumentais, gausia antrine literatūra. Autorius atskleidžia dviejų gyventojų grupių emigracijų priklausomybę, jų bendrą emigracinę patirtį. Tokiu būdu siūloma lyginamoji skirtingų grupių emigracijos tyrimų perspektyva.
Ada I. Engebrigtsen Geras valdymas? Diskusija dėl pranašo Mahometo karikatūrų ir Norvegijos atsakas
Straipsnyje nagrinėjamas Norvegijos vyriausybės atsakas į krizę, kilusią tarp Vakarų ir musulmoniškųjų valstybių po to, kai 2005 ir 2006 m. Danijos ir Norvegijos laikraščiuose buvo išspausdintos pranašo Mahometo karikatūros. Šių dviejų šalių reakcijos į krizę buvo skirtingos – Danijos vyriausybė atsisakė bendradarbiauti su vietiniais musulmonų lyderiais, prašančiais oficialaus valdžios atsiprašymo, tuo tarpu Norvegijos vyriausybė netrukus po vietinio laikraščio sprendimo perspausdinti karikatūras atsiprašė musulmonų, tuo pat metu akcentuodama kalbos ir spaudos laisves kaip pamatines demokratinės valstybės vertybes. Tokios šalių reakcijos turėtų būti suprastos skirtingų politinių situacijų dviejose valstybėse kontekste. Krizė, kilusi po karikatūrų išspausdinimo, straipsnyje analizuojama kaip ilgalaikio religinės integracijos proceso, vykstančio Vakarų šalyse, pavyzdys, remiantis Norbert Elias ir kitų autorių darbais. Autorė Norvegijos vyriausybės atsaką į kilusią krizę vertina kaip ambivalentišką, teigdama, kad tokia reakcija yra gero valdymo daugiakultūrėje visuomenėje pavyzdys.
Vida Beresnevičiūtė Prievartos retorika prieš visuomenės nebyliuosius: Lietuvos spaudos tekstų apie romus analizė
Straipsnyje analizuojamas romų vaizdinys ir vyraujančios romų reprezentacijos Lietuvos spaudos tekstuose 2005–2006 m. Šie metai pasižymėjo intensyviu informacijos apie romus srautu, todėl tekstų duomenų bazė buvo pakankama atlikti kiekybinei tekstų turinio analizei, grindžiamai mažumos grupių ir žiniasklaidos analitine perspektyva, derinama su kitomis kokybinės analizės metodologinėmis prieigomis. Remiantis anksčiau atliktų įvairių tyrimų rezultatais, kitais antriniais šaltiniais, straipsnyje aptariama konstruojamų romų vaizdinių dinamika ir tekstų turinio kaita. Straipsnio išvadose teigiama, kad dominuojanti kalbėjimo apie romus schema šią etninę grupę apibrėžia kaip ,,kitą” (dažniausiai kaip išorinį blogį, problemų šaltinį), besiskiriančią savo kultūrinėmis normomis, gyvenimo būdu ir kitais bruožais. Romai tampa apibendrinta beasmene grupe, kuri vaizduojama kaip ,,garsiai čiauškianti, rėkianti”, tačiau kartu nebylia ir nepatikima dialogo veikėja, dalyvaujančia išskirtinai neigiamoje veikloje
(kriminalinė veikla, prekyba narkotikais, grėsmė saugumui, kaimynystei). Spaudos tekstuose konstruojama socialinių santykių tarp romų ir daugumos visuomenės santykių struktūra atskleidžia vyraujančią prievartos retoriką.
Vita Petrušauskaitė Iškritimas iš mokyklos – nusivylimo, nedalyvavimo ar socialinės atskirties problema? Mokyklos lygmens praktikų dirbant su romų moksleiviais analizė
Straipsnyje remiamasi Hodgson (1999) atlikta analize, kaip skirtingas ankstyvo iškritimo iš mokyklos priežasčių suvokimas (įvardijamas kaip nusivylimas, nedalyvavimas ir socialinė atskirtis) veda prie skirtingų prevencinių priemonių kūrimo. Straipsnyje konstruojant tyrimo modelį, skirtą analizuoti Lietuvos mokyklose taikomas praktikas su iš ugdymo proceso beiškrentančiais romų (čigonų) moksleiviais, atkreipiamas dėmesys į panašumus tarp Hodgson (1999) pateikto modelio ir Levitas (1998) atliktos socialinės atskirties diskursų (moralinių skurdžių, socialinės integracijos ir perskirstymo) analizės. Šie du analizės instrumentai straipsnyje yra sujungiami, pasiūlant iš dalies naują analizės metodą, kuris yra pritaikomas Lietuvos atvejui. Straipsnio pabaigoje pateikiamas ir kritiškas tokio analizės metodo įvertinimas, atkreipiant dėmesį į kitas švietimo lauko tyrimo galimybes.
Dovilė Vildaitė, Karolis Žibas Etninių tyrimų instituto visuomenės nuomonės tyrimų apžvalga (2005–2010 m.)
Nuo 2005 m. Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų institutas (ETI) atlieka visuomenės nuomonės apklausas, kurias pasitelkus siekiama ištirti gyventojų nuostatas Lietuvoje gyvenančių įvairių socialinių (mažumų) grupių (pavyzdžiui, romų, žydų, musulmonų, pabėgėlių ir kt.) atžvilgiu. Remiantis 2005–2010 m. atliktų tyrimų rezultatais, apžvalgoje aptariama socialinė distancija ir lyginamos gyventojų nuostatos apie įvairias Lietuvoje gyvenančias socialines (mažumų) grupes. Socialinė distancija buvo matuota trimis kintamaisiais – gyvenimo kaimynystėje, darbo vienoje darbovietėje ir nuosavo būsto nuomos atžvilgiu. Atsižvelgiant į imigracijos tendencijas 2004–2010 m., analizuojamos gyventojų nuostatos apie Lietuvoje vykstančius imigracijos procesus: Lietuvoje gyvenančius ir iš įvairių šalių į Lietuvą atvykstančius imigrantus, atvykimo tikslus ir imigrantams kylančias problemas, daugumos visuomenės ir atvykstančių imigrantų kontaktų formas bei vykdomą imigrantų integracijos politiką. Pateikiamas tyrimų rezultatų palyginimas.
