Etniškumo studijos 2009/2
Migrantų integracija: trečiųjų šalių piliečiai Lietuvoje
Karolis Žibas Tarptautinė migracija Lietuvoje: problematika ir sąvokos
Karolis Žibas Trečiųjų šalių piliečių imigracijos į Lietuvą tendencijos (2004-2008)
Straipsnyje pateikiama išsami duomenų analizė apie Lietuvoje gyvenančius ir į šalį atvykstančius trečiųjų šalių piliečius po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (2004-2008). Ši informacija yra būtina siekiant tirti imigracijos ir integracijos politikos priemones, todėl duomenys pateikiami bendrame imigracijos į Lietuvą kontekste. Siekiant palyginimo ir bendro imigracijos konteksto suvokimo, straipsnyje aptariami skirtingų kategorijų imigrantai. Pirmoje straipsnio dalyje pristatomos bendros imigracijos tendencijos ir smulkiai aptariami naujausi duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, gyvenančius Lietuvos savivaldybėse. Daug dėmesio skiriama trečiųjų šalių piliečių socialinėms ir demografinėms charakteristikoms (lyčiai, pilietybei, atvykimo pagrindui, profesijai, amžiaus grupei, kt.). Antroje straipsnio dalyje tiriamas darbo imigracijos reiškinys (o kartu ir darbo imigrantų socialinės ir demografinės charakteristikos) kaip esminis imigracijos į Lietuvą aspektas. Straipsnis baigiamas apibendrinamaisiais teiginiais apie Lietuvoje vyraujančias trečiųjų šalių piliečių imigracijos tendencijas ir struktūrą.
Karolis Žibas, Vija Platačiūtė Lietuvos imigracijos politika ir trečiųjų šalių piliečių integracijos prielaidos
Pasitelkiant valstybės strategijų, nacionalinių programų ir kitų dokumentų, reglamentuojančių imigracijos ir integracijos procesus Lietuvoje analizę, straipsnyje aptariami Lietuvos imigracijos ir integracijos politikos prioritetai. Analizei naudojami teoriniai migracijos politikos formavimo modeliai (Brettell ir Hollifield (2000), Castles (2004a), Marmora (1999), remiantis jais aptariami imigracijos tipai, Lietuvoje gyvenančių imigrantų kategorijos. Analizė atskleidžia, kad iki 2007 m. Lietuvoje vykdyta ad hoc migracijos politika, kuri ilgalaikiais tikslais paremtos politikos bruožų įgavo tik priėmus „Ekonominės migracijos reguliavimo strategiją“ (2007 m. balandžio 25 d.). Šiuo metu Lietuvos vykdomą imigracijos politiką galima apibrėžti kaip selektyvią, kuri prioritetą teikia imigracijai iš Baltarusijos, Moldovos, Ukrainos ir Pietų Kaukazo. Integracijos politikos tiksline grupe išlieka išimtinai tik Lietuvoje prieglobstį gavę užsieniečiai, tuo tarpu trečiųjų šalių piliečių integracijai skiriama mažiau dėmesio.
Jakob Hurrle Migracijos ir integracijos politikos stebėjimo sistemos kūrimas: Čekijos, Lenkijos ir Švedijos atvejai
Straipsnis, parengtas kaip projekto „Lietuvoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių integracijos politikos vertinimo principai ir rodikliai“ dalis, analizuoja atrinktus Čekijos ir Lenkijos migrantų integracijos aspektus. Šios dvi šalys Centrinės ir Rytų Europos regione pritraukia daugiausiai imigrantų. Čekijos ir Lenkijos integracijos politika yra lyginama su Švedijos, turinčios ilgametę imigracijos patirtį ir įgyvendinančios vieną geriausiai vertinimų integracijos politikų Europoje. Trumpai pristačius pagrindinius migracijos ir integracijos procesų aspektus, Čekijos ir Lenkijos integracijos politikos yra analizuojamos platesniame kontekste, siekiant įvertinti, ar šios šalys pasinaudojo galimybe pasimokyti iš kitų valstybių, įgyvendinančių ilgalaikes integracijos programas, patirčių. Straipsnyje taip pat pristatomos metodologinės problemos, su kuriomis susidūrė šalys (Čekija, Lenkija, Švedija), norėdamos sukurti migracijos ir integracijos politikos vertinimo rodiklius ir siekdamos surinkti statistinius duomenis apie migrantus, bei aptariami pasirinkti šių problemų sprendimo būdai. Straipsnyje pristatoma lyginamoji analizė pateikia naudingos medžiagos politikos priemonių formavimo diskusijoms šalyse, kuriose dar tik kuriama migracijos ir integracijos politika, tarp jų ir Lietuvoje.
Vida Beresnevičiūtė, Tadas Leončikas, Karolis Žibas Migrantų gyvenimas Lietuvoje: visuomenės nuostatos ir migrantų patirtys
Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centras, įgyvendindamas projektą „Lietuvoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių integracijos politikos vertinimo principai ir rodikliai“, atliko studiją, kuria siekiama atskleisti ne ES piliečių gyvenimo Lietuvoje patirtis, nuostatas. Studiją sudarė šie tyrimai: visuomenės nuomonės apklausa apie gyventojų nuostatas Lietuvoje gyvenančių ne ES piliečių atžvilgiu ir Lietuvoje gyvenančių ne ES piliečių apklausa. Pristatoma atlikta 480 Lietuvoje gyvenančių, dirbančių ir studijuojančių ne ES piliečių apklausa atskleidė šios tikslinės imigrantų grupės demografinį profilį, gyvenimo ir darbo Lietuvoje sąlygas, naudojimąsi vietimo, socialinėmis paslaugomis, socialinių ryšių tinklą, įvardijo poreikius ir lūkesčius. Tyrimų rezultatai leidžia daryti prielaidas apie ne ES piliečių integracijos problematiką, galimus išūkius socialinei integracijos politikai, pateikia ateities tyrimų gaires.
Vida Beresnevičiūtė, Tadas Leončikas, Karolis Žibas Lietuvoje gyvenančių migrantų integracijos politikos vertinimo principai ir rodikliai: išvados ir rekomendacijos
