Etniškumo studijos 2006
Etninis nepakantumas
Vida Beresnevičiūtė, Monika Frėjutė-Rakauskienė Etninė tematika ir nepakantumas Lietuvos žiniasklaidoje: dienraščių analizė
Straipsnyje nagrinėjama, kaip etninės mažumos, pabėgėliai, imigrantai ir kitos grupės bei etniniai klausimai aprašomi Lietuvos spaudoje, kokios vyrauja pagrindinės etninių mažumų grupių charakteristikos. Pasitelkus etninio nepakantumo žiniasklaidoje raiškos formų klasifikaciją, pateikiami Etninių tyrimų centro atliekamos etninės tematikos spaudoje stebėsenos apibendrinti rezultatai bei etninio nepakantumo ir ksenofobijos Lietuvos spaudoje pavyzdžiai. Pagrindinį duomenų masyvą sudaro 2005 m. spaudoje pasiroę pranešimai etnine tema. Didėjantis informacijos srautas etnine tematika, kuriame dominuoja santykinai „silpnesnės“ nepakantumo konstravimo spaudoje formos, pvz., negatyvus mažumos grupės vaizdinio kūrimas teksto pagalba, etninės arba religinės grupės minėjimas žeminančiame kontekste ir pan., sutampa su stiprėjančiomis visuomenės neigiamomis nuostatomis ir etninio nepakantumo tendencijomis tam tikrų etninių grupių atžvilgiu. Dažniausiai minimos šios etninės ir religinės grupės: rusai, žydai, čigonai (romai), musulmonai ir imigrantai. Minėtos grupės spaudoje vaizduojamos priskiriant joms reikšmingus negatyvaus turinio bruožus, mažai dėmesio skiriant realioms mažumų grupių problemoms bei informaciją pateikiant vienpusiškai.
Lina Auškalnienė Etninis nepakantumas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje: komentarai internete
Demokratiškoje valstybėje spaudos, žodžio laisvė, naujienų pateikimas tiesiogiai siejami su socialine atsakomybe, integracija ir tolerancijos plėtra. Tačiau visuomenėje netyla diskusijos apie etninių grupių diskriminaciją, etninio nepakantumo apraiškas žiniasklaidoje, ieškoma efektyvių būdų užkirsti kelią rasizmui, ksenofobijai ir kitoms internete skleidžiamoms etninės netolerancijos formoms. Žiniasklaidos veikla reglamentuojama remiantis įstatymais, teisinėmis, profesinio reguliavimo normomis. Internetinės žiniasklaidos ir komentarų naujienų portaluose atvejis – naujas žvilgsnis į viešąjį diskursą. Daugialypė, interaktyvi, laisva internetinė žiniasklaida – specifinė etninio nepakantumo apraiškoms jautri erdvė. Tyrimo objektas – etninio nepakantumo fenomenas. Etninis nepakantumas – visuomenėje vis dar prieštaringai suvokiama ir vertinama tema, o naujienų portalų komentaruose aptinkamos nepakantumo bei netolerancijos apraiškos tik pastaruoju metu ėmė susilaukti didesnio visuomenės ir pačios žiniasklaidos dėmesio. Straipsnyje pristatomoje straipsnių komentarų atvejo studijoje atkreipiamas dėmesys į atvirų etninio nepakantumo apraiškų sklaidą internete.
Gunnar Madsen Kaip lietuviai komentuoja straipsnius tautine tematika? Įžvalgos iš interneto komentarų
Analizuodamas interneto portalo komentarus, autorius siekia pažvelgti į nematomą visuomenės diskursą. Po politikos ir krepšinio komentarų skaičiumi išsiskiria etninė tematika. Šiame straipsnyje autorius apibendrina 2005 m. kovo mėn. DELFI portale pasirodžiusių komentarų išsamią analizę. Nors straipsnių etnine tematika konkrečios temos ir atitinkamai komentarų diskusijų turinys šiek tiek keitėsi, tačiau jose atpažįstamos tos pačios kategorijos, tie patys stereotipai, kuriuos galima aptikti nagrinėjant viso praėjusio pusmečio interneto diskusijas. Remdamasis prielaida, jog komentaro autorius transliuoja socialinėje aplinkoje egzistuojančias idėjas, taip jas plėtodamas, apžvelgęs straipsnių apie žydus, čigonus ir santykių su Rusija tema komentarus, autorius teigia, kad idėjų, kiek jos susijusios su etnine tematika, nėra daug, tiksliau stebina idėjų skurdas, seni stereotipai ir nepastebimas socialinis angažuotumas. Straipsnio pabaigoje pateikiamos rekomendacinės gairės dėl etninio nepakantumo prevencijos plėtros internete Lietuvoje.
Giedrius Kiaulakis Dešinysis ekstremizmas Lietuvoje
Šiame straipsnyje nagrinėjamos dešiniojo ekstremizmo apraiškos Lietuvoje pastaraisiais metais. Pirmajame skyriuje autorius atskleidžia ekstremistinių organizacijų ištakas, struktūros ir veiklos strategijos ypatumus, ideologinių nuostatų turinį. Šaltinių duomenų analizė leido nustatyti, kad panašios pakraipos veiklos požymiai būdingi tiek legalų statusą turinčioms kai kurioms Lietuvos politinėms partijoms, tiek neformaliai jaunimo grupuotei – skinams (skinheadams), todėl šios organizacijos ir tapo pagrindiniu tyrimo objektu. Kitas svarbus straipsnio aspektas – dešiniojo ekstremizmo atstovų vaidmuo rasistinio pobūdžio nusikaltimuose. Pastarieji nagrinėjami klasifikaciniu pagrindu, išskiriant ir apibendrinant keturias nusikaltimų kategorijas bei įvardijant, prieš kokias asmenų grupes bei kokiais motyvais remiantis jie buvo įvykdyti ir kokios teisminės atsakomybės susilaukė šių nusikaltimų vykdytojai. Vienas svarbesnių tyrimo akcentų – rasistinės propagandos sklaida lietuviškos spaudos leidiniuose. Atlikta dešiniojo ekstremizmo reiškinio Lietuvoje analizė byloja, kad vienas svarbiausių rasistinių nusikaltimų turinio, taip pat ir ekstremistinių organizacijų veiklos aspektas yra antisemitizmas.
Tadas Leončikas Romų švietimo iššūkiai
Straipsnyje įvertinama romų padėtis Lietuvos bendrojo lavinimo sistemoje – apžvelgiama bendra informacija apie romų švietimą, įvertinamas išsilavinimo lygis, lietuvių kalbos mokėjimas, pateikiama duomenų apie romų moksleivius. Išanalizavus švietimo politikos kontekstą ir praktikas, apžvelgiami teigiamos praktikos pavyzdžiai, kad būtų galima susidaryti išsamų vaizdą apie romų švietimo iniciatyvas. Taip pat identifikuojamos romų dalyvavimo švietimo sistemoje problemos. Mokyklos nelankymas ir prasti rezultatai siejami su faktu, jog dalis romų kilmės mokinių mokyklą pradeda lankyti vyresnio, nei įprasta, amžiaus, todėl ankstyvesnis mokinių įtraukimas į švietimo sistemą laikomas esminiu veiksniu, kuris padėtų įveikti tendenciją, kai santykinai didelė romų dalis mokyklą meta jos nebaigę. Pastebima, kad tam tikra dalis romų telkiasi specialiosiose ugdymo įstaigose, kas rodo, jog bendrojo lavinimo sistema nesugeba atsižvelgti į kai kuriuos romų šeimų poreikius. Ikimokyklinis ugdymas, sistemiška socialinė pagalba ir socialinių pedagogų veikla kai kuriais atvejais patvirtina, jog romų lankomumą ir mokymosi rezultatus galima pagerinti. Politikos lygmeniu trūksta ilgalaikės romų švietimo strategijos, tačiau taip pat reikia stiprinti mokyklų pajėgumus atsižvelgti į individualius romų moksleivių ir romų šeimų poreikius. Nepaisant pozityvaus nevalstybinių organizacijų indėlio, jų veikla nėra sistemiška, todėl kryptinga valstybės strategija yra esminė norint pakeisti romų padėtį švietimo sistemoje.
Pål Kolstø, Guri Tyldum Bendros vertybės ir socialinė sanglauda etniškai padalytose visuomenėse
Straipsnyje nagrinėjamas klausimas apie žmonių bendruomenių integralumą etniškai padalytose visuomenėse, klausiant, kas lemia visuomenių sanglaudą. Autoriai pateikia pagrindinių Vakarų sociologijos teorijų (pvz., normatyvinis funkcionalizmas, racionalaus pasirinkimo teorijos, komunitarizmas, daugiakultūriškumas ir kt.), analizuojančių vertybių vaidmenį visuomenėse, ypatingą dėmesį skiriant daugiaetninėms visuomenėms, apžvalgą bei pateikia pagrindinius Rusijos Federacijos vertybėmis grįsto valstybės kūrimo metmenis. Atliktame empiriniame tyrime, kuris nagrinėja vertybių sanglaudą ir bendrą identitetą šešiuose Rusijos regionuose (Maskvoje, Sankt Peterburge, Novosibirske, Komi, Baškirijos ir Dagestano respublikose), siekiama empiriškai patikrinti prezidento V. Putino valstybės kūrimo programą. Studijos duomenys patvirtina bendrų „rossiiskie“ vertybių egzistavimą, kurios skirtingai išsidėlioja atskiruose regionuose ir tarp atskirų etninių grupių. Kiekviename regione buvo lyginamos įvairių kultūrinių, etninių ir socialinių grupių vertybinės orientacijos, o tyrimo rezultatai leido sudaryti daugiaaspektę šiuolaikinės Rusijos vertybių mozaiką.
