EN 

Etniškumo studijos 2003

Etninių mažumų socialinė adaptacija

Natalija Kasatkina Etninių mažumų grupių adaptacija: problemos formulavimas (Lietuvos atvejis)

Šiame straipsnyje apžvelgiamos etninių grupių Lietuvoje socialinės adaptacijos strategijos. Keturi adaptacijos variantai – asimiliacija, integracija, separatizmas ir marginalizacija – yra analizuojami kaip socialinio statuso, socialinių santykių ir etninio tapatumo pasekmė. Keturių strategijų idėja formuluojama aptariant etniškumo studijoms svarbias teorines sąvokas, statuso grupių svarbą ir adaptacijos iššūkius. Empiriškai, adaptacijos variantai tiriami analizuojant apklausų ir interviu medžiagą, kuri apima tapatumo, socialinio atstumo, socialinių tinklų uždarumo ir pilietinės veiklos temas.  Straipsnyje pristatomas duomenų rinkimo metodas, parengtas siekiant atlikti patikimą penkių etninių grupių  (lietuvių, rusų, lenkų, žydų, totorių) atvejų palyginimą. Šioje studijoje kvestionuojamas  požiūris, kad mažumų integracijos problema gali būti “galutinai išspręsta” politiškai  ir sociologinės analizės būdu siekiama atskleisti etninių santykių turinį ir išliekančių socialių iššūkių pobūdį.

Straipsnis anglų kalba

Seppo Lallukka Rusijos vidaus diasporų reiškinys: marių atvejis

Remiantis teorine analize ir empiriniais tyrimais straipsnyje pristatomas argumentas, kad diasporos fenomeno atsiradimui tarptautinė dimensija nėra būtina. Autorius analizuoja atvejus Rusijos Federacijoje, kuomet ne rusų tautybės piliečiai gyvena už federacijos subjektų, kuriuose jų etninė grupė sudaro daugumą, ribų. Straipsnyje autorius pateikia identiteto raidos trajektorijų tipus didžiausiose marių (finougrų etninės grupės) išeivių bendruomenėse. Teigiama, kad mariai dažniausiai renkasi integracijos ir asimiliacijos strategijas.

Straipsnis anglų kalba

Nadežda Lebedeva Tarpetniniai santykiai ir mažumų grupių akultūracija Estijoje ir Lietuvoje: sociopsichologinė perspektyva

Straipsnyje pristatomas Estijos ir Lietuvos etninių grupių sąveikos socialinis-psichologinis tyrimas, atliktas kaip projekto “Etninio pasaulio demokratizacija: etnopolitinių krizių reguliavimo modeliai” dalis. Pagrindinis tyrimo tikslas buvo išanalizuoti socialinį-psichologinį tarpetninių santykių diskursą ir palyginti jo sutapimą ar prieštaravimą etnopolitiniam (viešam) diskursui. Šiame straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas tiems tyrimo duomenims, kuriais tiriama etninių grupių akultūracija, ir tiems tiriamojo diskurso elementams, kurie susiję su mažumų grupių adaptacija visuomenėje vykstant svarbioms politinėms, ekonominėms reformoms ir demokratizacijos procesams.

Straipsnis anglų kalba

Michal Vašečka Socialinė atskirtis ir dviguba marginalizacija: romai Slovakijoje po 1989

Straipsnyje nagrinėjamas klausimas, kuris tampa vienu iš svarbiausių uždavinių Slovakijai ir jos socialinei, politinei ir ekonominei plėtrai 21-ajame amžiuje. Straipsnyje analizuojami veiksniai nulėmę visuomenės diskusijos dėl romų klausimo Slovakijoje iškilimą. Autorių domina romų, kaip tautinės mažumos, išskirtinumas; straipsnyje aptariama romų situacija iki 1989 metų, kuri iš dalies nulėmė dabartinę nepalankią Slovakijos romų bendruomenių socioekonominę padėtį. Siekdamas paaiškinti, kodėl romų bendruomenės buvo stumiamos gilyn į skurdą, autorius dėmesį sutelkia į komunistinio režimo strategijas romų atžvilgiu, romų demografinę elgseną, nepasiruošimą socialiniams ir politiniams pokyčiams 1989 metais ir, galiausiai, skurdo susiejimo su etniškumu procesą. Straipsnyje aprašomi socialinės atskirties procesai, socialinė izoliacija ir dvejopa romų marginalizacija Slovakijoje ir analizuojami būdai, kuriuos romai ir didžioji visuomenės dalis naudoja siekdama įveikti skurdą.

Straipsnis anglų kalba

Vida Beresnevičiūtė Socialinės integracijos dimensijos: teorinių metodų vertinimas

Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai socialinės integracijos, socialinio dalyvavimo, socialinės atskirties ir socialinio kapitalo sąvokų teoriniai aspektai. Jie apima veiksnius, kurie lemia tam tikrą padėtį socialinėje aplinkoje, taip pat galimus išteklius, kurie sąlygoja skirtingus integracijos būdus ar adaptacijos kryptis skirtingose ​​grupėse. Socialinės adaptacijos kryptys svarstomos etninių studijų ir etninių mažumų kultūrinio statuso kontekste ir pabrėžiama jų svarba plėtojant empirinį tyrimą. Darbe pateikiamos nuorodos į įvairias socialines studijas ir mokslinius tyrimus pristatant naudojamus analizės metodus ir jų empirinių tyrimų išvadas.

Straipsnis anglų kalba

Eglė Rindzevičiūtė Diskursyvinės realijos: nacionalinio tapatumo konstrvimas Lietuvos kultūros politikos dokumentuose

Šiame darbe autorė siekia suformuluoti naują teorinę prieigą, apjungiančią diskurso ir kultūros politikos studijų teorijas, ir šią teorinę prieigą pritaikyti valstybės teisinių dokumentų analizei.  Straipsnyje analizuojamas Lietuvos kaip Rytų Europos šalies, išgyvenusios tautinę revoliuciją devintojo dešimtmečio pabaigoje ir šiuo metu dalyvaujančios Europos integracijos procese, atvejis. Dabartinė diskusija apie Lietuvos kultūros politiką, prasidėjusi 1990-ųjų pradžioje, yra puikus sudėtingo proceso, kuriame tradicinis vietinis mąstymas apie tautą, kultūrą ir tapatybę susikerta, susilieja, ir (arba) egzistuoja greta idėjų ir normų, atkeliavusių iš Vakarų Europos, pavyzdys. Autorė teigia, kad per pastarąjį dešimtmetį visoje Lietuvos kultūros politikoje vyravo nacionalistinis pobūdis, o šiuo metu vykstantis Europos integracijos procesas nemažina idėjų, būdingų tradiciniam lietuvių nacionalizmui, svarbos.

Straipsnis anglų kalba

Artūrs Jansons Etnopolitika Latvijoje: valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų etnopolitinė veikla ir jų įtaka socialinės integracijos procesui

Straipsnyje pristatomi tyrimo “Etnopolitinė Latvijos situacija ir jos įtaka socialinės integracijos procesui 2000 metais” duomenys, analizuojant bendrą pilietinio aktyvumo ir etninių santykių aplinką. Straipsnyje daroma išvada, kad nepaisant didelio etninės politikos lauke veikiančių organizacijų skaičiaus, konstruktyvaus bendravimo tarp jų yra mažai, todėl jų indėlis skatinant socialinę integraciją iki šiol buvo ribotas – tiek iš vyriausybinės, tiek ir iš nevyriausybinės pusės.

Straipsnis anglų kalba

Danuta Borowska Lietuvių tautinė mažuma Lenkijoje: mažumos grupės saviorganizacija

Straipsnyje apžvelgiama lietuvių mažumos Lenkijoje padėtis, apibūdinant pagrindines mažumos organizacines pastangas ir visuomeninę veiklą. Darbe nagrinėjami nevyriausybinio ir politinio dalyvavimo, kalbos vartojimo, švietimo ir žiniasklaidos bei kultūrinės veiklos klausimai. Straipsnyje pristatomi ir aktualūs sociodemografiniai duomenys apie lietuvių etninę grupę Lenkijoje. Lietuvių etninės grupės gyvenamosios aplinkos kontekstas pristatomas trumpai apžvelgiant pagrindinius Lenkijos įstatymus, reglamentuojančius etninių mažumų teises, ir visuomenės nuostatas. Teigiama, kad stiprūs lietuvių saviorganizacijos įgūdžiai padėjo išlaikyti savitą etninę bendruomenę nepaisant jos mažo dydžio ir kai kada nepalankių sąlygų visuomenėje.

Straipsnis anglų kalba