Social Challenges for Ethnic Minorities and New Immigrant Groups in Lithuania after Joining the EU

Projekto trukmė: 2011 07 01-2012 12 31

Projekto vadovė:  dr. Kristina Šliavaitė (nuo 2011 10 01),  dr. Vida Beresnevičiūtė (2011 07 01-2011 09 30)

Projekto vykdytojai: dr. V.Pilinkaitė-Sotirovič,  dr. M.Frėjutė-Rakauskienė, K.Žibas, V.Petrušauskaitė, J.Koliato.

Projektas vykdomas pagal Lietuvos mokslų tarybos remiamos veiklos kryptį „Mokslininkų iniciatyva parengti projektai”.

Projekto tikslas: numatoma ištirti rusų, baltarusių ir ukrainiečių etninių mažumų Visagine ir į Lietuvą atvykstančių trijų skaitlingiausių imigrantų grupių (rusų, baltarusių ir ukrainiečų) socialinės raidos ir integracijos į visuomenę ypatumus. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas analitiniam dabartinės etninių mažumų ir naujųjų imigrantų grupių socialinės padėties įvertinimui, lyginimui bei etninių procesų konceptualizavimui L ietuvai tapus ES nare. Socialinės raidos ir integracijos į visuomenę rodikliais pasirinkti etninių grupių narių dalyvavimas darbo rinkoje ir švietimo sistemoje, socialinių paslaugų vartojimas ir socialinių ryšių tinklo formavimas.

Tyrimu siekta ištirti gyventojų nuomonę apie Lietuvoje gyvenančias įvairias socialines (mažumų) grupes bei nustatyti socialinę distanciją šių grupių atžvilgiu (t.y. grupių ar individų artumo ar susvetimėjimo laipsnį). Respondentams buvo pateiktas 31 įvairių socialinių grupių žmonių sąrašas, apimantis negalios, etninės kilmės, rasės, tikėjimo, kalbines grupes ir skirtingo socialinio statuso grupes. Socialinė distancija buvo matuota trimis kintamaisiais – gyvenimo kaimynystėje, darbo vienoje darbovietėje ir nuosavo būsto nuomos atžvilgiu.

APKLAUSOS REZULTATŲ APŽVALGA . PDF

NUOSTATOS APIE IMIGRANTUS.PDF

                                                        „EUROPOS INTEGRACIJOS INTERNETO SVETAINĖ“

    European Web Site on Integration

     Projekto trukmė: 2010 11 01 – 2011 10 24

Projekto koordinatorius:  Migracijos politikos grupė (Migration Policy Group) (Belgija), Europos Komisijos iniciatyva

Koordinatorius Lietuvoje:  Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų institutas

Vykdytojai: V. Beresnevičiūtė, K. Žibas

Europos integracijos interneto svetainė (EWSI) skirta migrantų integracijos politikai ir praktikai, dalijantis sėkminga patirtimi, kviečiant  bendradarbiauti suinteresuotas šalis ir pilietinės visuomenės organizacijas ES. EWSI atvira visiems ir suteikia galimybę lankytojams dalytis gerąja patirtimi, atrasti naujų galimybių, ieškoti galimų projekto partnerių, sužinoti ES, nacionalines ir vietos naujienas bei palaikyti ryšį su ES integracijos bendruomenės nariais. Europos integracijos interneto svetainė yra migrantų integracijos specialistus ir politikus jungianti grandis. Joje pateikiama kokybiška informacija iš visos ES, skatinama integracijos specialistų veikla.

Svetainėje galima rasti šią informaciją:

• Aiškius ir tarpusavyje palyginamus gerosios praktikos migrantų integracijos srityje pavyzdžius;
• Bendrijos priemones, tokias kaip projekto partnerių paieška, kuria prisidedama prie tinklų kūrimo ir bendrų projektų vystymo;
• Informaciją apie finansavimo galimybes;
• Didelę dokumentų biblioteką, kurioje galima rasti ataskaitas, politikos dokumentus, teisės aktus ir poveikio vertinimo dokumentus;
• Diskusijų forumus;
• Informaciją apie šalis (naujausią informaciją apie teisės aktus ir politikos programas, kt.);
• Nuorodas į išorės interneto svetaines;
• Nuolatos atnaujinamas naujienas ir informaciją apie renginius.

Daugiau informacijos: http://ec.europa.eu/ewsi/

European models and best practices for linguistic integration in primary schools with young migrants

Projekto trukmė: 2010 01 – 2011 06 

Projekto koordinatorius: Europos taikomųjų tyrimų ir mokymo akademija (EURAC), (Bozen, Italija)

Dalyviai-stebėtojai:  V.Petrušauskaitė,  K.Žibas

Daugiau informacijos apie projektą:
https://www.eurac.edu/Org/LanguageLaw/Multilingualism/Projects/lingua_inclusion

 Projekto trukmė:  2010 01 – 2011 06

 Projekto koordinatorius:  Britų taryba, Migracijos politikos 
 grupė  (Briuselis, Belgija)

 Projektą finansuoja Europos Komisija

 Vykdytojai :  V. Beresnevičiūtė, K.Žibas

Interplay of European, National and Regional Identities: nations between states  along the new eastern borders of the European Union)

Projekto trukmė: 2008-2011
Projekto koordinatorius: Aukštesniųjų studijų institutas (Viena, Austrija)
Koordinatorius Lietuvoje:  prof. habil.dr. Arvydas Virgilijus Matulionis
Vykdytojai: V.Beresnevičiūtė, K.Šliavaitė, A.Marcinkevičius, V.Petrušauskaitė, A.Martinkus

ENRI-East projektas – tai Europos Komisijos mokslo tyrimų programos remiamas projektas, kuriuo tiriamos nacionalinės ir mažumų tapatybės ties rytine ES siena esančiose šalyse.

Projektas skirtas fundamentiniams mokslo tyrimams – sukaupti naujoms žinioms apie esmines tapatybės dimensijas ir dėsningumus skirtingose šalyse. 

Projektu siekiama surinkti, išanalizuoti ir apibendrinti objektyvius, patikimus ir europiniu lygiu palyginamus duomenis. Tai  atliekama šiose tiriamojo darbo srityse: 

-   nacionalinių ir etninių tapatybių tyrimo bei  europinės 
    tapatybės formavimosi tyrimo metodologijos tobulinimas;

-   mažumų istorinės raidos įvertinimas;

-   antrinė mažumų tyrimų duomenų analizė;

-   kiekybinė (reprezentatyvi) tarptautinė apklausa, skirta vertybių
    ir  tapatybių analizei;

-   kokybinis tarptautinis tyrimas (įvairios metodikos).

Numatyti ir palaipsniui vykdomi moksliniai tiriamieji darbai skirti naujoms žinioms sukaupti: tiek plėtojant konceptualius ir metodologinius tapatybės tyrimų pagrindus (susiejant partikuliarių tapatybių ir europinės tapatybės formavimosi dinamiką), tiek sukuriant naują palyginamų duomenų masyvą. Tyrimo duomenų masyvas naujas tiek turiniu (rodikliais), tiek apimtimi ir lyginamosios analizės galimybėmis. Numatant tapatybės veiksnių analizę, į tyrimo instrumentarijų įtraukti ir individualūs, ir socio-demografiniai kintamieji; ir specifiniai teminiai klausimų blokai, kurie leis lyginti ir veiksnius individo lygiu, ir grupių skirtumus.

Daugiau informacijos : http://www.enri-east.net

• Išanalizuoti imigracijos į Lietuvos Respubliką situaciją 2004-2008 m.;

• Parengti trečiųjų šalių piliečių integracijos tyrimo metodologiją; sukurti tyrimo instrumentus ir juos pagrįsti;

• Atlikti empirinį trečiųjų šalių piliečių integracijos tyrimą;

• Parengti galutinį projekto produktą: išvadas, rekomendacijas ir rodiklius trečiųjų šalių piliečių integracijos politikos vertinimui.

Projekte skiriamas dėmesys analitiniam dabartinės imigracijos į Lietuvą ir trečiųjų šalių piliečių integracijos įvertinimui, teoriniam integracijos procesų aptarimui ir empiriniams tyrimams. Siekiant įvertinti trečiųjų šalių piliečių integraciją ir pagrįsti integracijos politikos prioritetus, projekte suplanuoti šie tyrimai: (1) visuomenės nuomonės apie trečiųjų šalių piliečius tyrimas, (2) trečiųjų šalių piliečių apklausa ir (3) trečiųjų šalių piliečių integracijos politikos ekspertų apklausa.

Vertinant esamą padėtį ir politikos pažangą, pagrindinis dėmesys skiriamas vyraujančiai naujosios imigracijos kategorijai – Lietuvoje leidimus dirbti turintiems trečiųjų šalių piliečiams. Derinant kokybinius tyrimus ir antrinę duomenų analizę, nagrinėjamos ir kitos trečiųjų šalių piliečių grupės – studijuoti atvykstantys, ilgą gyvenimo patirtį (leidimus nuolat gyventi) Lietuvoje turintys asmenys. Lietuvoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių patirtys analizuojamos atsižvelgiant į socialinei integracijai įtaką darančius procesus: naujų diasporų formavimąsi, darbo sąlygas ir apsaugą nuo išnaudojimo formalaus ir neformalaus užimtumo sektoriuose, socialinių paslaugų infrastruktūrą ir trečiųjų šalių piliečių socialines teises, visuomenės nepakantumą ir socialinę atskirtį, lygias lyčių galimybes skirtingose trečiųjų šalių piliečių kategorijose.

Ištyrus trečiųjų šalių piliečių integracijos prielaidas ir priemones, atliekama integracijos procesų valdymo institucijų ir infrastruktūros analizė. Formuluojant integracijos politikos vertinimo principus ir rodiklius, atsižvelgiama į Europos Sąjungos šalių praktiką. Geroms praktikoms ir potencialiems iššūkiams numatyti detaliai nagrinėjami trijų valstybių pavyzdžiai (Čekija, Lenkija, Švedija).

Projektas aktualus gerinant Lietuvos gebėjimus strategiškai ir efektyviai planuoti trečiųjų šalių piliečių integracijos politiką ir atsižvelgia į politikos formuotojų poreikį gauti ne tik duomenis, bet ir analitinę interpretaciją. Projektas taip pat siekia ne tik atsižvelgti į numanomus trečiųjų šalių piliečių Lietuvoje poreikius, susijusius su integracija, bet ir padėti juos identifikuoti.

Vykdant projektą numatyti atskiri tyrimai yra analitinės projekto dalys, kurių visuma sudarys galutinį projekto produktą – ataskaitą, apimančią Lietuvoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių integracijos politikos vertinimo principus ir naudotinų rodiklių, reikalingų integracijos stebėsenai ir politikos analizei, apibūdinimą.

Rezultatai:

2009:  tarpinės ir galutinės ataskaitų parengimas ir įteikimas Europos socialinio fondo agentūrai.

2009 12 18: projekto baigiamoji konferencija, kurioje suinteresuotų institucijų atstovams buvo pristatyti  projekto rezultatai  ir apsvarstytos tolimesnės integracijos politikos gairės. 

2009:  įgyvendinat projektą publikuotas leidinys Etniškumo studijos 2009/2: Migrantų integracija: trečiųjų šalių piliečiai Lietuvoje. Tai straipsnių rinkinys, kurio temos apima istorinių ir dabartinių gyventojų surašymų ir etninės kilmės registravimo surašymuose klausimus, socialinės nelygybės viešajame diskurse konstravimą, tarpetninių santykių švietimo sektoriuje analizę, romų ir pabėgėlių, imigrantų socialinės integracijos problemas.

European Information Network on Racism and Xenophobia

Projekto trukmė: 2004 – 2010

EUROPOS RASIZMO IR KSENOFOBIJOS STEBĖJIMO TINKLAS
European Information Network on Racism and Xenophobia

Nuo 2007 m. kovo 1 d. Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centras yra  (FRA) Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (Viena) nacionalinis centras Lietuvoje. Iki 2007 m. tai buvo Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centras (European Monitoring Centre on Racism and Xenophobia (EUMC)), įsikūręs Vienoje. EUMC buvo oficiali nepriklausoma Europos Sąjungos institucija, įsteigta 1997 (Europos Sąjungos Tarybos rezoliucija Nr. 1035/97).

STI Etninių tyrimų centras atviro konkurso būdu  EUMC nacionaliniu centru tapo (2004 m.) ir FRA nacionaliniu centru (2007 m.).

RAXEN, t.y. Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo tinklą, sudaro 25 nacionaliniai FRA centrai – po vieną kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje. Šie centrai atsakingi už informacijos savo šalyje surinkimą ir apdorojimą. RAXEN tinklas yra viena pagrindinių FRA priemonių siekiant europiniu lygiu pateikti objektyvius, patikimus ir palyginamus duomenis (įskaitant sektinos praktikos pavyzdžius) apie rasizmo, ksenofobijos ir antisemitizmo reiškinius.

FRA partnerio Lietuvoje uždaviniai – duomenų iš valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų rinkimas, apibendrinimas, etninių mažumų, migrantų, pabėgėlių ir kitų pažeidžiamų grupių situacijos Lietuvoje stebėjimas. FRA koordinuoja RAXEN projektą ir vertina savo centrų veiklą visose Europos Sąjungos šalyse. FRA prašo visų institucijų bendradarbiauti teikiant informaciją apie rasizmą, ksenofobiją bei antisemitizmą.

Projekto trukmė: 2004 – 2010

Koordinatorius:

EUROPOS SĄJUNGOS PAGRINDINIŲ TEISIŲ AGENTŪRA (nuo 2007 m.)
European Union Agency for Fundamental Rights (FRA)

EUROPOS RASIZMO IR KSENOFOBIJOS STEBĖJIMO CENTRAS, VIENA
(2004-2006 m.)
European Monitoring Centre On Racism And Xenophobia (EUMC)

Projekto vadobė Lietuvoje: dr. V.Beresnevičiūtė (2010)

Projekto vadovas Lietuvoje: dr. T.Leončikas (2007-2009)

Projekto vadovė Lietuvoje: e. prof. p. dr. N. Kasatkina (2004-2006)

Projekto koordinatorius Lietuvoje: STI, Etninių tyrimų centras,
T. Leončikas (2004-2006 m.)

Pagrindiniai vykdytojai:  V. Beresnevičiūtė, T.Leončikas, V.Petrušauskaitė, K.Šliavaitė, K.Žibas, M.Frėjutė-Rakauskienė

Pagrindiniai tikslai: FRA nacionalinio centro Lietuvoje uždaviniai – rinkti ir apibendrinti duomenis iš valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų, stebėti ir analizuoti etninių mažumų, migrantų, pabėgėlių ir kitų pažeidžiamų grupių situaciją šalyje.

Rezultatai:

Duomenys ir analizė Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai pateikiama ataskaitose. Kiekviena ataskaita rengiama pagal EUMC pateiktas metodines gaires. Remiantis FRA užduotimis ir metodinėmis gairėmis rengiamos išsamios ataskaitos apie nepakantumo apraiškas ir diskriminacijos problemas švietimo, darbo santykių, būsto, smurtinių nusikaltimų, teisės aktų srityse. 2004 ir 2005  buvo recenzuota studija apie nacionalinę mažumų švietimo strategiją, atskirai ištirta romų padėtis švietimo sistemoje, išanalizuota policijos reagavimo į rasinius nusikaltimus sistema, parengta islamofobijos apraiškų apžvalga.

FRA koordinuoja savo nacionalinių centrų veiklą visose Europos Sąjungos šalyse. Iš nacionalinių centrų gaunama medžiaga (ataskaitos) yra recenzuojama.

Daugiau informacijos: http://fra.europa.eu

Russians in the Society of the Republic of Lithuania, in between 1918 and 1940: Construction of Historical Retrospective

Projekto trukmė: 2007 06 – 2008 12

Projekto mokslinis vadovas: m.d., dr. A.Marcinkevičius (2008)
Projekto mokslinė vadovė: vyriaus.m.d., dr. N.Kasatkina (2007)

Koordinatorius: dr. A.Marcinkevičius

Pagrindiniai vykdytojai: dr. A.Marcinkevičius; dr. N.Kasatkina (2007); doc.dr. G.Potašenko (VU Istorijos fakulteto Kultūrinių bendrijų studijų centras)

Projekto partneriai: Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centras ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Kultūrinių bendrijų studijų centras

Projektą finansuoja Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas

Pagrindiniai tikslai: projektu siekiama istoriniais ir sociologiniais aspektais ištirti rusų situacijos Lietuvos Respublikos visuomenėje 1918-1940 m. ypatumus. Prioritetas teikiamas rusų socialinės padėties, švietimo organizacijos, politinės veiklos, kultūrinio ir religinio gyvenimo analizei. Įgyvendinant numatytus tikslus bus atliekamas mokslinis-tiriamasis darbas su įvairiais šaltiniais ir lietuviška bei užsienio šalių istoriografija pagrindiniuose Lietuvos archyvuose ir bibliotekose.

Vienas iš esminių projekto naujumo aspektų yra tai, kad rusų situacijos Lietuvos Respublikos visuomenėje 1918-1940 m. analizė pateikiama laikantis tarpdisciplininio principo.

Iki šiol Lietuvoje rusų socialinės padėties tyrimams bei rusų istorinio ir kultūrinio paveldo tematikai skirtiems darbams nebuvo būdinga skirtingų mokslų sričių bendradarbiavimo ir metodų panaudojimo praktika. Šiame tyrime, pritaikant mūsų šalies sociologijos ir istorijos specialistų patirtį, siekiama pirmą kartą lietuviškoje istoriografijoje išnagrinėti ir apibendrinti rusų situaciją vienu iš svarbiausiu Lietuvos valstybės raidos etapu.

Projekto rezultatai pasitarnaus etnosocialine ir etnokultūrine tematika besidomintiems Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkams, aukštųjų mokyklų studentams, Lietuvos visuomenės socialinės raidos tyrinėtojams, atsakingoms už etninių (tautinių) mažumų integraciją ir kultūros politikos formavimą Lietuvos valstybės institucijoms, taip pat įvairioms Lietuvos etninių (tautinių) ir konfesinių grupių organizacijoms.

Rezultatai:

2007 : parengta tarpinė ataskaita Valstybiniam mokslo ir studijų fondui.

2008: parengta galutinė ataskaita Valstybiniam mokslo ir studijų fondui.

2008 12 04-05  tarptautinėje mokslinėje  konferencijoje„Rusai po imperijos žlugimo (1918-1940): istorinės patirties aktualumas” kartu su užsienio šalių mokslininkais buvo įvertinti įvairūs rusų socialinės situacijos Baltijos šalyse aspektai.

2009:  išleista mokslinė  monografija N.Kasatkina, A.Marcinkevičius. Rusai Lietuvos Respublikos visuomenėje 1918-1940 m. Istorinės retrospektyvos konstravimas, kuri skirta rusų socialinės situacijos Lietuvoje 1918-1940 m. analizei.

Tyrimo trukmė: 2008 m. birželio-gruodžio mėn.

Tyrimo vadovė: V.Beresnevičiūtė

Tyrimas atliktas Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsakymu.

Tyrimu siekiama išnagrinėti romų adaptacijos ir integracijos į Lietuvos visuomenės gyvenimą veiksnius bei atskleisti jaunų romų (iki 29 m.) sėkmingos socializacijos veiksnius. Šiems tikslams pasiekti buvo išsiaiškintos romų socialinės demografinės charakteristikos, vaikų mokymasis bendrojo lavinimo mokyklose ir su juo susijusios problemos, vertinama romų adaptacija ir integracija į Lietuvos visuomenės gyvenimą.

Tyrimo metu atlikta antrinių šaltinių analizė, surinkti ir apibendrinti statistiniai duomenys apie romų moksleivius Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, atlikta anketinė romų apklausa, kurios metu skirtingose Lietuvos geografinėse vietovėse apklaustas 231 asmuo bei atlikti interviu su daugiau nei 50 ekspertų.

Tyrimo ataskaita

Tyrimo santrauka anglų k. (Summary in English)