Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, Eugrimas, 2010.- 172 p. iliustr. – Santr. lietuvių ir anglų k. ISSN 1822-1041.

2010/1-2 numerio straipsniai apima platų temų spektrą – nuo analitinių įžvalgų apie kolektyvinių tapatybių tyrimus, istorinio emigracijos iš lietuviškųjų gubernijų tyrimo, etninių/religinių konfliktų visuomenėje valdymo, etninio nepakantumo apraiškų žiniasklaidoje tyrimo iki mokyklos lygmens praktikų dirbant su romų moksleiviais analizės. Šiame numeryje taip pat perspausdinamas Natalijos Kasatkinos ir Vidos Beresnevičiūtės straipsnis apie viešojo sektoriaus etninę struktūrą Lietuvoje, kuris iki šiol nebuvo prieinamas Lietuvos skaitytojams. Leidinyje pristatomi 2005–2010 m. Etninių tyrimų instituto atliktų visuomenės nuomonės tyrimų rezultatai ir pateikiamas 2007–2009 m. išleistų etniškumo problematikai skirtų mokslinių publikacijų sąrašas.

Žurnalą galima įsigyti Etninių tyrimų institute ir knygynuose.

Turinį ir straipsnių santraukas lietuvių bei anglų kalbomis galite rasti čia

Tyrimu siekta ištirti gyventojų nuomonę apie Lietuvoje gyvenančias įvairias socialines (mažumų) grupes bei nustatyti socialinę distanciją šių grupių atžvilgiu (t.y. grupių ar individų artumo ar susvetimėjimo laipsnį). Respondentams buvo pateiktas 31 įvairių socialinių grupių žmonių sąrašas, apimantis negalios, etninės kilmės, rasės, tikėjimo, kalbines grupes ir skirtingo socialinio statuso grupes. Socialinė distancija buvo matuota trimis kintamaisiais – gyvenimo kaimynystėje, darbo vienoje darbovietėje ir nuosavo būsto nuomos atžvilgiu.

APKLAUSOS REZULTATŲ APŽVALGA . PDF

NUOSTATOS APIE IMIGRANTUS.PDF

• Išanalizuoti imigracijos į Lietuvos Respubliką situaciją 2004-2008 m.;

• Parengti trečiųjų šalių piliečių integracijos tyrimo metodologiją; sukurti tyrimo instrumentus ir juos pagrįsti;

• Atlikti empirinį trečiųjų šalių piliečių integracijos tyrimą;

• Parengti galutinį projekto produktą: išvadas, rekomendacijas ir rodiklius trečiųjų šalių piliečių integracijos politikos vertinimui.

Projekte skiriamas dėmesys analitiniam dabartinės imigracijos į Lietuvą ir trečiųjų šalių piliečių integracijos įvertinimui, teoriniam integracijos procesų aptarimui ir empiriniams tyrimams. Siekiant įvertinti trečiųjų šalių piliečių integraciją ir pagrįsti integracijos politikos prioritetus, projekte suplanuoti šie tyrimai: (1) visuomenės nuomonės apie trečiųjų šalių piliečius tyrimas, (2) trečiųjų šalių piliečių apklausa ir (3) trečiųjų šalių piliečių integracijos politikos ekspertų apklausa.

Vertinant esamą padėtį ir politikos pažangą, pagrindinis dėmesys skiriamas vyraujančiai naujosios imigracijos kategorijai – Lietuvoje leidimus dirbti turintiems trečiųjų šalių piliečiams. Derinant kokybinius tyrimus ir antrinę duomenų analizę, nagrinėjamos ir kitos trečiųjų šalių piliečių grupės – studijuoti atvykstantys, ilgą gyvenimo patirtį (leidimus nuolat gyventi) Lietuvoje turintys asmenys. Lietuvoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių patirtys analizuojamos atsižvelgiant į socialinei integracijai įtaką darančius procesus: naujų diasporų formavimąsi, darbo sąlygas ir apsaugą nuo išnaudojimo formalaus ir neformalaus užimtumo sektoriuose, socialinių paslaugų infrastruktūrą ir trečiųjų šalių piliečių socialines teises, visuomenės nepakantumą ir socialinę atskirtį, lygias lyčių galimybes skirtingose trečiųjų šalių piliečių kategorijose.

Ištyrus trečiųjų šalių piliečių integracijos prielaidas ir priemones, atliekama integracijos procesų valdymo institucijų ir infrastruktūros analizė. Formuluojant integracijos politikos vertinimo principus ir rodiklius, atsižvelgiama į Europos Sąjungos šalių praktiką. Geroms praktikoms ir potencialiems iššūkiams numatyti detaliai nagrinėjami trijų valstybių pavyzdžiai (Čekija, Lenkija, Švedija).

Projektas aktualus gerinant Lietuvos gebėjimus strategiškai ir efektyviai planuoti trečiųjų šalių piliečių integracijos politiką ir atsižvelgia į politikos formuotojų poreikį gauti ne tik duomenis, bet ir analitinę interpretaciją. Projektas taip pat siekia ne tik atsižvelgti į numanomus trečiųjų šalių piliečių Lietuvoje poreikius, susijusius su integracija, bet ir padėti juos identifikuoti.

Vykdant projektą numatyti atskiri tyrimai yra analitinės projekto dalys, kurių visuma sudarys galutinį projekto produktą – ataskaitą, apimančią Lietuvoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių integracijos politikos vertinimo principus ir naudotinų rodiklių, reikalingų integracijos stebėsenai ir politikos analizei, apibūdinimą.

Rezultatai:

2009:  tarpinės ir galutinės ataskaitų parengimas ir įteikimas Europos socialinio fondo agentūrai.

2009 12 18: projekto baigiamoji konferencija, kurioje suinteresuotų institucijų atstovams buvo pristatyti  projekto rezultatai  ir apsvarstytos tolimesnės integracijos politikos gairės. 

2009:  įgyvendinat projektą publikuotas leidinys Etniškumo studijos 2009/2: Migrantų integracija: trečiųjų šalių piliečiai Lietuvoje. Tai straipsnių rinkinys, kurio temos apima istorinių ir dabartinių gyventojų surašymų ir etninės kilmės registravimo surašymuose klausimus, socialinės nelygybės viešajame diskurse konstravimą, tarpetninių santykių švietimo sektoriuje analizę, romų ir pabėgėlių, imigrantų socialinės integracijos problemas.

FRA: Romų ir klajoklių socialinė atskirtis ir diskriminacija būsto srityje
Europos  Sąjungos  pagrindinių  teisių  agentūros  (FRA)  naujoji  ataskaita liudija, kad visoje Europos Sąjungoje  romai ir klajokliai stipriai diskriminuojami  individualaus  ir  socialinio  būsto  srityje.  Tai pasireiškia įvairiai: diskriminacija sudarant sąlygas  apsirūpinti būstu,  prastomis gyvenimo sąlygomis, segregacija ir priverstiniu iškeldinimu. FRA ataskaitoje nurodomos problemos ir pateikiami gerosios praktikos pavyzdžiai Europos Sąjungoje. Agentūros manymu, valstybės narės turėtų skirti daugiau dėmesio rezidencinės segregacijos ir skurdžių gyvenimo sąlygų problemoms. Valstybės narės ir vietos valdžios institucijos turėtų gyvendinti  esamus  antidiskriminacinius  teisės  aktus  ir  romų  įtraukties politiką, sustiprinti savo pastangas geriau informuoti romus apie jų  teises ir įtraukti juos į būsto politikos planavimo ir įgyvendinimo procesus.

FRA direktorius Morten Kjaerum sakė:  „Mūsų  ataskaita būsto tema rodo, jog daug regioninių ir vietos valdžios institucijų Europos Sąjungoje nenoriai priima irįgyvendina adekvačią  romų būsto politiką. Valdžios institucijos turi skubiai imtis veiksmų, kadangi skurdžio  gyvenimo sąlygos  ir rezidencinė  segregacija daro neigiamą  poveikį  romų švietimui, užimtumui ir sveikatai. Pavyzdžiui, gyvenimas segreguotose vietovėse riboja romų vaikų galimybes lankyti mokyklą ir romų bei klajoklių galimybes rasti darbą ir nuvykti į darbo vietą”.
Netinkamos gyvenimo sąlygos

Daug romų ir klajoklių Europos Sąjungoje gyvena nelegaliose gyvenvietėse be būtiniausios  infrastruktūros,  dažnai – beveik  netinkamuose  gyventi  būstuose. Galimybės legalizuoti savo namus ir pagerinti savo gyvenimo sąlygas jiems nėra. Labai dažnai romų gyvenvietėse sunkiai prieinamos valstybinių įstaigų teikiamos paslaugos, nėra  galimybių  įsidarbinti ar lankyti mokyklą, jose tinkamai netiekiamas vanduo, elektra ar dujos.

Aukštas segregacijos lygis
Segregacija egzistuoja daugelyje valstybių narių, kartais jos priežastis yra vietos valdžios institucijų  ir (arba) nacionalinių  vyriausybių  sąmoningi politiniai sprendimai.

Priverstinis iškeldinimas
Ataskaitoje  akcentuojami  priverstiniai  romų –  net  nuolat  mokančių   nuomos mokestį – iškeldinimai iš savivaldybei priklausančių būstų. Dažnai romai iškeldinami  iš  anksto  apie  tai  jų  neinformavus,  pranešama  apie  policininkų smurtą   ir  asmeninių  daiktų  gadinimą.  Esama  nemažai  atvejų,  kai  valdžios institucijos nesugeba suteikti alternatyvaus būsto ir (arba) tinkamos kompensacijos už nusavinimą.

Diskriminacija
Suteikiant būstą  draudžiama diskriminuoti žmogų dėl jo rasės ar etninės kilmės. Tačiau  FRA  atlikta apklausa rodo, kad romai patiria tokią  diskriminaciją.  Jos lygiai valstybėse narėse iš esmės skiriasi. Vienoje jų 34 proc. apklaustųjų romų teigė, kad suteikiant būstą jie yra diskriminuojami.

Mažas oficialių skundų skaičius dėl neinformuotumo
70 proc. romų nežino, kad yra įstatymas, draudžiantis juos diskriminuoti suteikiant būstą. 71 proc. jų mano, kad niekas nepasikeistų, jei jie praneštų apie diskriminavimo atvejį, o 41 proc. nežino, kaip tai daryti. Todėl oficialių  skundų pateikiama nedaug.

FRA mano, kad…
• Valstybės narės turėtų išspręsti rezidencinės segregacijos ir nelegalių romų ir klajoklių  gyvenviečių problemas. Tam jos turėtų  priimti palankias priemones, ypač dėl kultūriniu aspektu tinkamų ir adekvačių gyvenimo sąlygų.
• Valstybės narės turėtų nuolat rinkti  naudingus  ir  reikšmingus  etnininiu pagrindu atrinktus duomenis apie romų ir klajoklių aprūpinimą būstu.
• Valstybės  narės  turėtų   užtikrinti,  kad  specialiosios,  pvz.,  lygių  galimybių,
įstaigos būtų aprūpintos priemonėmis, kurios yra būtinos jų funkcijoms atlikti.
• Vyriausybės,   vietos  valdžios  institucijos  ir  lygių   galimybių   įstaigos   turi sustiprinti  savo   pastangas,  siekdamos  kelti  informuotumo  lygį  ir  skleisti informaciją  apie  antidiskriminacinius teisės  aktus ir galimybes apginti savo teises.
• Europos  Komisija  Europos  Sąjungos  struktūrinių  fondų  naudojimą  turėtų
susieti su lygių galimybių ir desegregacijos planų vykdymu būsto srityje.
• Aktyvus romų ir klajoklių dalyvavimas būsto politikos planavimo, įgyvendinimo ir vertinimo procese yra būtinas.
FRA ataskaitos romų  gyvenimo sąlygų  tema skelbiamos adresu:
http://fra.europa.eu

Užklausas siųskite  FRA atstovei spaudai W. Heller: el.paštu:
media@fra.europa.eu tel.: +43 158 030 – 642

Pastabos redaktoriams:

• Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros trys pagrindinės funkcijos yra šios: teikti duomenimis pagrįstus patarimus ES ir jos valstybėms narėms, rinkti informaciją ir duomenis apie pagrindines teises ir skatinti dialogą su pilietine visuomene, siekiant ją geriau informuoti apie pagrindines teises.

• Ankstesnės FRA ataskaitos gyvenimo sąlygų  tema: „Pašalinti kliūtis. Romų moterys ir   jų   galimybės   naudotis   valstybinių   įstaigų   teikiamomis   sveikatos  priežiūros paslaugomis” ir „Romai valstybinėje švietimo sistemoje”, kurios skelbiamos adresu:

http://www.fra.europa.eu/fraWebsite/products/publications_reports/publications_reports_en.htm.

European Information Network on Racism and Xenophobia

Projekto trukmė: 2004 – 2010

EUROPOS RASIZMO IR KSENOFOBIJOS STEBĖJIMO TINKLAS
European Information Network on Racism and Xenophobia

Nuo 2007 m. kovo 1 d. Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centras yra  (FRA) Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (Viena) nacionalinis centras Lietuvoje. Iki 2007 m. tai buvo Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centras (European Monitoring Centre on Racism and Xenophobia (EUMC)), įsikūręs Vienoje. EUMC buvo oficiali nepriklausoma Europos Sąjungos institucija, įsteigta 1997 (Europos Sąjungos Tarybos rezoliucija Nr. 1035/97).

STI Etninių tyrimų centras atviro konkurso būdu  EUMC nacionaliniu centru tapo (2004 m.) ir FRA nacionaliniu centru (2007 m.).

RAXEN, t.y. Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo tinklą, sudaro 25 nacionaliniai FRA centrai – po vieną kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje. Šie centrai atsakingi už informacijos savo šalyje surinkimą ir apdorojimą. RAXEN tinklas yra viena pagrindinių FRA priemonių siekiant europiniu lygiu pateikti objektyvius, patikimus ir palyginamus duomenis (įskaitant sektinos praktikos pavyzdžius) apie rasizmo, ksenofobijos ir antisemitizmo reiškinius.

FRA partnerio Lietuvoje uždaviniai – duomenų iš valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų rinkimas, apibendrinimas, etninių mažumų, migrantų, pabėgėlių ir kitų pažeidžiamų grupių situacijos Lietuvoje stebėjimas. FRA koordinuoja RAXEN projektą ir vertina savo centrų veiklą visose Europos Sąjungos šalyse. FRA prašo visų institucijų bendradarbiauti teikiant informaciją apie rasizmą, ksenofobiją bei antisemitizmą.

Projekto trukmė: 2004 – 2010

Koordinatorius:

EUROPOS SĄJUNGOS PAGRINDINIŲ TEISIŲ AGENTŪRA (nuo 2007 m.)
European Union Agency for Fundamental Rights (FRA)

EUROPOS RASIZMO IR KSENOFOBIJOS STEBĖJIMO CENTRAS, VIENA
(2004-2006 m.)
European Monitoring Centre On Racism And Xenophobia (EUMC)

Projekto vadobė Lietuvoje: dr. V.Beresnevičiūtė (2010)

Projekto vadovas Lietuvoje: dr. T.Leončikas (2007-2009)

Projekto vadovė Lietuvoje: e. prof. p. dr. N. Kasatkina (2004-2006)

Projekto koordinatorius Lietuvoje: STI, Etninių tyrimų centras,
T. Leončikas (2004-2006 m.)

Pagrindiniai vykdytojai:  V. Beresnevičiūtė, T.Leončikas, V.Petrušauskaitė, K.Šliavaitė, K.Žibas, M.Frėjutė-Rakauskienė

Pagrindiniai tikslai: FRA nacionalinio centro Lietuvoje uždaviniai – rinkti ir apibendrinti duomenis iš valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų, stebėti ir analizuoti etninių mažumų, migrantų, pabėgėlių ir kitų pažeidžiamų grupių situaciją šalyje.

Rezultatai:

Duomenys ir analizė Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai pateikiama ataskaitose. Kiekviena ataskaita rengiama pagal EUMC pateiktas metodines gaires. Remiantis FRA užduotimis ir metodinėmis gairėmis rengiamos išsamios ataskaitos apie nepakantumo apraiškas ir diskriminacijos problemas švietimo, darbo santykių, būsto, smurtinių nusikaltimų, teisės aktų srityse. 2004 ir 2005  buvo recenzuota studija apie nacionalinę mažumų švietimo strategiją, atskirai ištirta romų padėtis švietimo sistemoje, išanalizuota policijos reagavimo į rasinius nusikaltimus sistema, parengta islamofobijos apraiškų apžvalga.

FRA koordinuoja savo nacionalinių centrų veiklą visose Europos Sąjungos šalyse. Iš nacionalinių centrų gaunama medžiaga (ataskaitos) yra recenzuojama.

Daugiau informacijos: http://fra.europa.eu

„Rusai po imperijos žlugimo: istorinės patirties aktualumas (1918-1940)”.

Konferencija vyks 2008 m. gruodžio 4-5 d. Vilniuje, viešbučio „Europa City” konferencijų salėje,
Jasinskio g. 14.

Konferencijos pradžia: 9.30 val.

Konferencijos kalbos: rusų, anglų.

Konferencijos tikslai  – įvertinti rusų situacijos Baltijos jūros regiono šalių visuomenėje 1918-1940 m. specifiką. Išskirtinis dėmesys teikiamas etnodemografinės sudėties ir etnokonfesinio tapatumo apibūdinimui, rusų migrantų centrų susiformavimui, taip pat rusų socialinių institutų veiklai. Reikšmingas rengiamos mokslinės diskusijos akcentas – Baltijos jūros regiono valstybių politika rusų mažumos ir migrantų atžvilgiu tarpukario metais bei šios patirties aktualumas nūdienos politikoje.

Programa