EN 

Romų ir darbdavių nuostatos dėl romų integracijos į darbo rinką

Tyrimo trukmė: 2007 m. birželio-rugsėjo mėn.

Tyrimo vadovas: T.Leončikas

Tyrimas atliktas užsakius Lietuvos vaikų fondui, kuris vykdė EB iniciatyvos EQUAL projektą „Romų integracijos į darbo rinką mechanizmo sukūrimas ir išbandymas”. Tyrimo sudedamosios dalys: integracijos į darbo rinką priemonių apžvalga, romų, dalyvavusių EQUAL projekto mokymo priemonėse, apklausa, ekspertų apklausa; anketinė darbdavių atstovų apklausa, diskusijų grupės su darbdavių atstovais.

Pagrindinis šio projekto tikslas – remiantis tyrimo duomenimis, numatyti romų įdarbinimui reikšmingas romų ir darbdavių nuostatas ir aktualius veiksnius, galinčius palengvinti romų integraciją į darbo rinką.

Skatinant romų integraciją: siekta ištirti darbdavių nuostatas romų atžvilgiu; darbdavių lankstumą darbo organizavimo formų požiūriu; išsiaiškinti sąlygas, kuriomis potencialūs darbdaviai dalyvautų integracijos į darbo rinką priemonėse.

Kiekybinėje romų apklausoje, kurios duomenys analizuojami šiame tyrime, iš viso buvo apklausti 119 darbingo amžiaus (16-60 m.) romų  šešiuose Lietuvos regionuose (Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Šalčininkų rajone, Klaipėdoje).

Darbdavių tyrimui buvo atrenkamos tos įmonės ar organizacijos, kurios pagal numatytus kriterijus galėtų tapti potencialiais romų darbdaviais.

Iš viso buvo apklausta 100 darbdavių atstovų (įmonių vadovai arba už personalo atranką atsakingi asmenys): 70 Vilniuje, 15 Kaune ir 15 Panevėžyje. Siekiant geriau išsiaiškinti darbdavių požiūrius, šiuose miestuose buvo suorganizuoti 4 informaciniai seminarai ir apskrito stalo diskusijos apie galimybes pasinaudoti užimtumo rėmimo priemonėmis.

Priešingai visuomenės nuomonei apie masinį romų nedarbą, romai mini pakankamai platų spektrą darbdavių, pas kuriuos yra dirbę (įskaitant užsienyje), tačiau vyrauja trumpalaikiai sutartiniai darbai – tiek statybose, tiek dirbant krovikais ar atliekant kitus pagalbinius darbus.

Nors tarp pokalbiuose romų įvardytų pageidaujamų dalykų populiarus specializuotos romams skirtos įmonės įvaizdis, apklausos duomenyse nėra pastebima, kad darbo preferencijose būtų ryškus koks nors bendruomeninis aspektas. Absoliuti dauguma potencialaus darbo sąlygas vertino remdamiesi savo individualiu požiūriu, pavyzdžiui, nurodė, kad jiems nėra svarbu, kad kartu su jais dirbtų daugiau romų (86,6 proc.).

Tyrime dalyvavusių romų buvo klausiama, už kokį minimalų atlyginimą į rankas jie sutiktų dirbti, dirbdami 40 valandų per savaitę. Palyginus statistinius duomenis apie vidutinį darbo užmokestį ir romų įvardijamas sumas galima patvirtinti, kad 50 proc. romų pageidauja realiai darbo rinkos situaciją atitinkantį ir darbo rinkoje prieinamą atlyginimą už darbą (25 proc. sutiktų dirbti už 751–1000 Lt,  25 proc. – už 1001–1500 Lt per mėn.).

Kol kas pagrindinė funkcija, kurią atlieka suaugusių romų mokymai – tai socialinių įgūdžių ir bendrųjų kompetencijų ugdymas. Nors romų bendruomenei, kurios neraštingumo lygis išskirtinai aukštas, tai, ypač aktualu, planuojant tolesnes darbo su romų bendruomene priemones reikia atsižvelgti, jog bendrojo ugdymo gali nepakakti  integracijai į darbo rinką užtikrinti. Taip yra ir dėl to, kad romų patirtis darbo rinkoje klostosi priklausomai ir nuo kitų veiksnių (ne tik nuo individualios kompetencijos).

Darbdaviai suvokia, jog įgūdžių neturinčio darbuotojo parengimas reikalauja pastangų, tačiau jie nėra pasirengę tam skirti savo išteklių. Net nekvalifikuotų darbuotojų stygių patiriančios įmonės skeptiškai vertina romų galimybes įsidarbinti. Darbdavių apklausa rodo, jog darbdaviai turi neišmėgintų galimybių įdarbinti valstybės remiamas darbuotojų kategorijas, įskaitant ilgalaikius romų tautybės bedarbius.

Darbdavių taikoma darbuotojų paieškos praktika nėra palanki mažai patirties atviroje darbo rinkoje turintiems romams. Neišsilavinę ir darbo patirties neturintys asmenys negali užsitikrinti rekomendacijų ir pasinaudoti kitais neformaliais ryšiais su darbo ieškančiomis įmonėmis tam, kad peržengtų neigiamą darbdavių ir – kas ne mažiau svarbu – kitų darbuotojų nuostatą. Dėl to kuriant romų integracijos į darbo rinką mechanizmus svarbu įvertinti ir šį aspektą, t.y. galimybes informuoti darbdavį apie potencialius darbuotojus, apie jų motyvaciją ir pasirengimą.

Pagrindinis esamas integracijos į darbo rinką kanalas – darbo birža – nėra efektyvus įsidarbinimo mechanizmas ne tik romų, bet ir darbdavių požiūriu. Darbdaviai linkę ieškoti darbo jėgos kitais būdais; yra atvejų, kuomet darbdaviai nutraukė bendradarbiavimą su darbo birža net trūkstant darbuotojų.

Tyrimo rezultatai panaudoti rengiant ataskaitą, kurios santrauka publikuota projekto ataskaitiniame leidinyje Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL projektas „Romų  integracijos į darbo rinką mechanizmo sukūrimas ir išbandymas”, Vilnius, 2007 (ISBN 978-9955-9997-0-6) ir  dalyvaujant šio EQUAL projekto renginiuose.

Tyrimo “Romų ir darbdavių nuostatos dėl romų integracijos į darbo rinką” ataskaita

Category: Projektai ir Tyrimai · Tags:

Comments are closed.